Parlamentarų priesaiką priėmė Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, kuris paaiškino Konstitucijoje ir Seimo statute įtvirtiną teisinį reguliavimą, susijusį su Seimo nario priesaikos davimu.
„Konstitucinis Teismas savo baigiamuosiuose aktuose yra konstatavęs, kad Seimo nario priesaika nėra vien formalus ar simbolinis aktas. Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai teisiškai reikšmingas. Duodamas priesaiką išrinktasis Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti. Iš Seimo nario priesaikos jiems kyla pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją, įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas, kaip jį įpareigoja Konstitucija“, – sakė D.Žalimas.
Po priesaikos parlamentarai pasirašė vardinį priesaikos lapą. Prisiekę išrinkti Seimo nariai įgijo visas Tautos atstovo teises.
Pirmajame lapkričio 13-ąją įvykusiame kadencijos posėdyje 6 išrinkti Seimo nariai negalėjo duoti priesaikos dėl ligos ar izoliacijos.
Šiuo metu iš viso priesaikas jau yra davę 140 Seimo narių. Neprisiekęs yra vienintelis išrinktas Seimo narys Eugenijus Sabutis. Kaip anksčiau yra pažymėjęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, išrinktas Seimo narys, kuris pirmajame kadencijos posėdyje negali prisiekti dėl ligos, izoliacijos ar kitų ypač svarbių pateisinamų priežasčių, priesaiką gali duoti, kai šios priežastys išnyks.