Skirmantas Valiulis. Sausio pabaigoje Lietuva neteko filologo, fotografijos, televizijos ir kino kritiko, menotyrininko Skirmanto Valiulio. 72 metų vyras mirė savo namuose Vilniuje.
S.Valiulis buvo įvairių organizacijų – Lietuvos žurnalistų sąjungos, Lietuvos fotomenininkų sąjungos valdybos, Lietuvos kinematografininkų sąjungos, Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komiteto, Kultūros ministerijos Kino ir fotografijos ekspertų komisijų, Kultūros ir meno tarybos – narys.
Jis taip pat buvo įvairaus pobūdžio publikacijų kino, fotografijos ir TV klausimais Lietuvos laikraščiuose ir žurnaluose autorius.
S.Valiulis yra nusifilmavęs keliuose kino filmuose. Ne kartą kalbėjęs norįs Lietuvoje įkurti erotikos muziejų, turėjęs kitų netradicinių idėjų.
 |
| BFL/Sauliaus Žiūros nuotr./Skirmantas Valiulis |
Justinas Marcinkevičius. Metų pradžioje Lietuva neteko iškilaus visuomenės veikėjo ir tautos simbolio J.Marcinkevičiaus. Didis poetas ir dramaturgas mirė eidamas 81-uosius metus. Sunkią traumą patyręs J.Marcinkevičius kurį laiką buvo gydomas ligoninėje, jam atlikta kaklo slankstelio operacija, tačiau jis nebepasveiko.
Savo kūryboje poetas gynė tautos kultūrinę savimonę, į lietuvių literatūrą grąžino humanistinę žmogaus idėją. J.Marcinkevičiaus poezijoje nagrinėjamas tautos ir jos likimo klausimas, vaizdingai nupiešiamas šalies gamtos grožis. Poeto kūryba pasižymi metaforomis, užuominomis ir nutylėjimais.
Simboliška buvo ir J.Marcinkevičiaus mirtis – jis mirė Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Poeto bičiulis rašytojas Vytautas Bubnys žurnalistams pasakojo, kad paskutinę gyvenimo valandą J.Marcinkevičius paklausė žmonos, ar jau Vasario 16-oji, ir užgeso.
 |
| Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Justinas Marcinkevičius |
Aurimas Dautartas. Kovą Lietuvą sukrėtė televizijos ir radijo laidų vedėjo bei renginių organizatoriaus Aurimo Dautarto mirtis. 35-erių vyras iš gyvenimo pasitraukė savo noru.
Daugelį A.Dautarto bičiulių pribloškė žinia apie tai, kad jų draugas prieš save pakėlė ranką. Ne vienas iš jų viešai tvirtino netikintis šia mirties versija.
A.Dautartas buvo vedęs du sykius. Pirmą kartą – savo kolegę Eladą Urbanavičiūtę, su ja sugyveno dukrą, tačiau pora nesutarė, konfliktavo ir galop išsisikyrė. Pirmoji žmona išvyko į užsienį, pasiimdama dukrą ir esą trukdė jai susitikinėti su tėvu, buvę sutuoktiniai santykius aiškinosi teismuose.
Pasak velionio draugų, Aurimas niekada nesusitaikė su dukters netektimi. Jis taip ir neatleido savo buvusiai žmonai Eladai už dukters išvežimą į užsienį.
Nors draugai Aurimą apibūdino kaip atviraširdį optimistą, yra žinių, jog jauną vyrą kartais apnikdavo tamsios mintys. Visgi praėjus metams atrodė, kad vestuvės su antrąja žmona Viktorija atnešė A.Dautartui laimę, jis pats teigė esąs kaip ant sparnų.
Prieš mirtį A.Dautartas dirbo laidų vedėju radijo stotyje „Kauno fonas“, vedė renginius.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Aurimas Dautartas |
Rūta Staliliūnaitė. Gegužės mėnesį Lietuva atsisveikino su ilgamete Kauno valstybinio dramos teatro aktore, Nacionalinės premijos laureate Rūta Staliliūnaitė.
73-ejų aktorė mirė po ilgos kovos su vėžiu. R.Staliliūnaitė vadinta viena iš didžiausių šalies aktorių, teatro simboliu ir aukštojo teatrinio meno etalonu.
1938 metų sausį Šiauliuose gimusi R.Staliliūnaitė Kauno valstybiniame dramos teatre dirbo 1963–1993 metais, kur sukūrė daug pagrindinių, ryškių vaidmenų. 2008 metais aktorė tapo Nacionalinės premijos laureate. Šiemet aktorė Auksinių scenos kryžių apdovanojimuose gavo Padėkos premiją už kūrybos indėlį į teatro meną.
 |
| Romualdo Rakausko nuotr./Rūta Staliliūnaitė. „Atpildo diena“, 1975 m. |
Kęstutis Čilinskas. Gegužę sunki liga pasiglemžė advokato, žmogaus teisių gynėjo, valstybės ir visuomenės veikėjo Kęstučio Čilinsko gyvybę.
K.Čilinskas aktyviai prisidėjo prie Lietuvos teisėkūros, buvo vienas iš teisinės bazės kūrėjų ir nuolatinis teisinės sitemos kritikas, siekiantis efektyvesnio sistemos veikimo. Buvo dirbęs Seime, Vyriausybėje, Seimo Žmogaus teisių gynimo komitete, jam teko ragauti ir universiteto dėstytojo duonos.
Ypatingą dėmesį K.Čilinskas visada skyrė žmogaus teisių gynybai. Praeitų metų pabaigoje K.Čilinsko apdovanojimų sąrašą papildė Žmogaus teisių stebėjimo instituto skiriamas Žmogaus teisių šauklio apdovanojimas.
Paskutinius dvejetą metų K.Čilinskas dėjo visas pastangas, kad imtų augti aktyvi pilietinė visuomenė, suprantanti savo atsakomybę kuriant demokratinę teisinę valstybę, savąją ir savo vaikų ateitį.
 |
| Tomo Urbelionio/BFL nuotr./K.Čilinskas |
Valdemaras Kukulas. Eidamas 53-iuosius gyvenimo metus rugpjūtį mirė poetas, literatūros kritikas Valdemaras Kukulas. Prieš mirtį menininkas buvo silpnos sveikatos.
V.Kukulas gimė 1959 metais Noriūnuose, Kupiškio rajone. 1982 metais jis Vilniaus universitete baigė žurnalistiką. Poetas dirbo „Komjaunimo tiesos“, „Nemuno“, „Pergalės“ redakcijose. Nepriklausomybės metais menininkas buvo „Respublikos“ žurnalistas, aktyviai bendradarbiavo „Naujojoje Romuvoje“, Žinių radijuje, savaitraštyje „Nemunas“, rašė apžvalginius straipsnius naujienų portalui delfi.lt.
Jis išleido šešis poezijos rinkinius, eilėraščių vaikams bei eseistikos knygas.
2000 metais menininkui buvo skirta Lietuvos rašytojų sąjungos premija už poezijos rinkinį „Aštuoni gėli vakarai“. 2007 metais V.Kukulas tapo penktuoju A.Miškinio literatūrinės premijos laureatu už aukštaitiškos dvasios puoselėjimą poezijoje. Tais pačiais metais buvo apdovanotas Kultūros ministerijos metų premija už nuopelnus kultūrai. 2009 metais jo eilėraščių rinktinė „Mūsų šitie dangūs“ buvo apdovanota Jotvingių premija.
 |
| Gino Dabašinsko/ BFL nuotr./Valdemaras Kukulas |
Bronislovas Lubys. Spalį atsisveikinome su Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataru, ekspremjeru, Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovu, verslininku Bronislovu Lubiu.
Vienas iš įtakingiausių ir stambiausių šalies verslininkų mirė Druskininkuose sustojus širdžiai.
73-ejų B.Lubys kelerius metus buvo reitinguojamas kaip turtingiausias Lietuvos žmogus. Pernai reitingo lentelėje jis užėmė ketvirtą vietą. Jo turtas siekė 1,2 mlrd. litų.
B.Lubys buvo Nepriklausomybės Akto signataras, 1991–1992 metais ėjo vicepremjero pareigas. Iki 1993 metų vadovavo Vyriausybei. Dar po metų pradėjo vadovauti bendrovei „Achema“, nuo pat įkūrimo 18 metų buvo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, nuo 1999 metų ėjo KLASCO prezidento, valdybos pirmininko pareigas. Buvo Jonavos miesto tarybos narys, daug prisidėjęs prie miesto tobulėjimo, rėmė vietos kultūrą.
B.Lubys buvo kelių dešimčių išradimų autorius, apdovanotas II laipsnio Gedimino ordinu, Estijos II laipsnio Baltosios žvaigždės ordinu, Belgijos Karūnos didžiojo karininko ordinu, buvo kelių universitetų garbės daktaras.
 |
| Seimo archyvo nuotr./Bronislovas Lubys |
Jonas Kubilius. Eidamas 91-uosius metus spalį mirė buvęs ilgametis Vilniaus universiteto (VU) rektorius profesorius Jonas Kubilius.
Nuo 1958 m. iki pat 1991 metų jis vadovavo VU. J.Kubilius – ilgiausiai pareigas ėjęs VU rektorius.
Jurbarko rajone gimęs matematikas ilgiausiai – net 33 metus, nuo 1958 iki 1991 m. – ėjo VU rektoriaus pareigas. Jis tapo ir jauniausiu rektoriumi universiteto istorijoje – juo tapo būdamas vos 37-erių.
Profesorius, habilituotas mokslų daktaras buvo Lietuvos mokslų akademijos narys, Greifsvaldo, Prahos, Latvijos, Zalcburgo universitetų garbės daktaras, Santarvės fondo laureatas, Lietuvos matematikų draugijos prezidentas. 1992–1996 m. buvo išrinktas į Seimą.
Profesorius yra du kartus tapęs Lietuvos valstybinės premijos laureatu, apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu.
J.Kubilius specializavosi tikimybių teorijos ir matematinės statistikos, aritmetinių funkcijų reikšmių pasiskirstymo, analizinės ir tikimybinės skaičių teorijos srityse. Tyrinėjo matematikos istoriją Lietuvoje.
J. Kubilius parašė veikalus „Tikimybių metodika skaičių teorijoje“, „A. Baranauskas ir matematika“, 4 uždavinynus, 2 vadovėlius, apie 100 mokslinių straipsnių, kelis šimtus publicistinių straipsnių.
 |
| BFL/ Tomo Lukšio nuotr./Jonas Kubilius |
Jūratė Paulėkaitė. Lapkritį skaudi žinia pasiekė garsios Lietuvos scenografės Jūratės Paulėkaitės artimuosius ir šalies teatro gerbėjus – įvairiais apdovanojimais ne tik savo, bet ir svečiose šalyse įvertinta menininkė pasitraukė iš gyvenimo.
49-erių metų Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinio direktoriaus Martyno Budraičio žmona ir garsaus aktoriaus bei diplomato Juozo Budraičio marti J.Paulėkaitė sukūrė scenografiją daugiau nei 50-čiai spektaklių ir už savo talentą pelnė daugybę apdovanojimų.
Sulaukusi vos 25-erių, menininkė 1987 metais buvo įvertinta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija už scenografiją Sauliaus Šaltenio pjesei „Duokiškis“. 1994 metais J.Paulėkaitė gavo „Kristoforo prizą“ už darbą Jono Vaitkaus režisuotame spektaklyje „Persona“. 2003-aisiais scenografei buvo įteiktas „Auksinis scenos kryžius“ už scenografiją Oskaro Koršunovo spektakliui „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“. 2004 metais jauna kūrėja pelnė Nacionalinę kultūros ir meno premiją už „įspūdingą, teatro meno autoritetą keliančią moderniųjų spektaklių scenografiją“. Prieš penkerius metus J.Paulėkaitės apdovanojimų sąrašą papildė Norvegijoje pelnytas „Hedda Award“ apdovanojimas už scenografiją spektakliui „Kelionė į Damaską“.
 |
| BFL/Kęstučio Vanago nuotr./Jūratė Paulėkaitė |
