Diskusijose dėl Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų misijos keliami du esminiai klausimai – ką ji reikštų Lietuvos kariuomenei ir ką politiškai mainais iš Prancūzijos gautų Lietuva. Abiem klausimais vieningos nuomonės nėra.
Misija – sudominti prancūzus
Politologas, filosofas Kęstutis Girnius sako, kad lietuviai turi palaikyti prancūzus, jei tikisi jų paramos.
„Lietuva neturėtų bendrauti tik su JAV ir Vokietija – Prancūzija priklauso ir NATO ir Europos Sąjungai, svarbu ir ją palaikyti, ypač jei laukiame, kad ji labiau domėtųsi mūsų regionu“, – 15min sakė K.Girnius.
„Prancūzija atlieka nedėkingą ir sunkų darbą, ir jei išvis galima pateisinti karines intervencijas, tai ši ne kuo prastesne už kitas“, – pridūrė jis.
Šiuo metu Jungtinių Tautų misijoje rytinėje Malio dalyje tarnauja apie 40 Lietuvos karių savanorių. Jie atsakingi už apsaugos užtikrinimą karinės bazės teritorijoje.
Saugumo politikos ekspertė Margarita Šešelgytė mano, kad Lietuva turėtų sekti Estijos pavyzdžiu, kuri Malyje veikia gerokai aktyviau – estai atsiuntę apie šimtą karių, įskaitant specialiųjų operacijų pajėgas.
Tai galėjo prisidėti prie to, kad Estija yra vienintelė Baltijos šalis, pakviesta dalyvauti Prancūzijos sukurtose Europos intervencinėse pajėgose.
„Lietuviai kažkuriuo metu irgi norėjo ten patekti ir nelabai jiems sekėsi. Man atrodo, kad estų bendradarbiavimo patirtis yra, ko gero, signalas mums, kad už dyką niekas nėra siūloma“, – 15min sakė M.Šešelgytė.
Jos teigimu, karinė misija galėtų būti naudinga ir stiprinti Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų karių parengimą, nors šios NATO ir taip vertinamos labai gerai.
Prancūzijos misijos, siekiant pažaboti islamistines grupuotes, Afrikos Sahelio regione (Malyje, Čade, Nigeryje, Burkina Fase ir Mauritanijoje) prasidėjo 2013 metais. Šiuo metu jame tarnauja apie 5 tūkst. Prancūzijos karių.
Dar keli šimtai prancūzų karių dislokuoti Centrinėje Afrikos Respublikoje (CAR). Šios šalys – buvusios Prancūzijos kolonijos.
Be Malio, Nigerio ar CAR, Lietuvos politikai ir kariškiai gali svarstyti ir alternatyvią misiją – karių siuntimą į Rytų Afrikoje esantį Mozambiką. Tai yra buvusi Portugalijos kolonija, šios šalies kariai jau dirba su vietos pajėgomis, kurios taip pat kovoja su islamistais.
Man atrodo, kad estų bendradarbiavimo patirtis yra, ko gero, signalas mums, kad už dyką niekas nėra siūloma.
Mainais gautume nedaug?
Siekti glaudesnių ryšių su Europos sąjungininkais skatina ir pastarąjį dešimtmetį stebimas JAV interesų nukreipimas į Azijos regioną. Dėl jo Europa ilgainiui gali gauti vis mažiau amerikiečių dėmesio.
Be to, Prancūzija tapo dar svarbesnė, kai iš Europos Sąjungos (ES) pasitraukė Didžioji Britanija.
Tačiau savo argumentų turi ir kritikai. Jie sako, kad mainais iš prancūzų gautume nedaug, o pavojinga misija vargu, ar būtų pateisinama.
Iš jų pusės keliamas klausimas, ar Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgoms po Afganistano misijos nereikėtų padaryti operacinės pauzės.
„Ką mes gausime iš to? Politinių dividendų, didesnę Prancūzijos draugystę, kai kalbėsime su Rusija? Nebūkime naivūs“, – 15min sakė karybos ekspertas Deividas Šlekys.
