Įrengti pėsčiųjų takai jungs būsimo Daugiafunkcio komplekso teritoriją, Šeškinės rajoną su Šnipiškėmis, centrine miesto dalimi ir einant toliau – Senamiesčiu. Jei projekto derinimo procedūros vyks sklandžiai, tvarkymo darbus planuojama pradėti ateinančių metų pabaigoje.
Projektinių pasiūlymų pristatymas ir diskusija su gyventojais vyks nuotoliniu būdu, gegužės 14 d. 17 val. Prisijungimo nuorodą rasite čia.
Iki susirinkimo siūloma susipažinti su projektiniais pasiūlymais. Negalintys dalyvauti susitikime, savo pastebėjimus ar pasiūlymus iki susirinkimo dienos gali siųsti ir el. paštu raštu hello@bauland.lt.
Apibendrinus gyventojų pastabas, projektas bus svarstomas Vilniaus miesto specialistų. Patvirtinus projektinius pasiūlymus bus rengiamas techninis projektas ir siekiama gauti statybos leidimą. Tuomet būtų skelbiamas rangos darbų pirkimas. Projekto įgyvendinimas bus vykdomas etapiškai. Jeigu projektinės dokumentacijos rengimas, derinimas vyktų sklandžiai, rangos darbai galėtų prasidėti 2025 m. pabaigoje.
Maždaug 30 ha užimančios Vilniaus Šeškinės šlaitų geomorfologinio draustinio ir jo prieigų teritorijos projektinius pasiūlymus parengė UAB „Aplan“ ir MB „Bauland“. Išrinkti geriausią teritorijos sutvarkymo idėją dar 2021 m. buvo skelbtas Šeškinės šlaitų geomorfologinio draustinio ir jo prieigų sutvarkymo architektūrinės idėjos konkursas. Jį laimėjo MB „Bauland“ su idėja „Mamuto parkas“.
Šeškinės šlaitų geomorfologinio draustinio teritorija siejama su mamutų kaulų radiniais, tad tikėtina, kad tai buvo šių išnykusių gyvūnų gyvenamoji vieta, o Vilnius – vienintelė Europos sostinė, įsikūrusi ties pačia paskutiniojo apledėjimo riba.
Draustinio reljefas palaipsniui susiformavo per poledynmetinį laikotarpį (12 tūkst. m.), jis yra gamtiškai integruotas su Šeškinės ozu ir sudaro geologinį paminklą. Šis draustinis yra pirmasis objektas, sulaukęs tarptautinio pripažinimo – aprašytas mokslininkų Sobolevų ir dar XX amžiaus pradžioje įtrauktas į enciklopediją „Britanica“.
1832 metais Vilniaus universiteto kolekcijoje jau buvo saugomi 79 mamutų kaulai, iš jų apie 40 dantų (mamutai juos per gyvenimą keisdavo šešis kartus). Šie mamutų kaulų radiniai surinkti mokslininkų ir vietos gyventojų Neries pakrantėje, o didelė dalis – tada buvusiame Vilniaus priemiestyje Šnipiškėse ir Šeškinės kalvų papėdėje bei šlaituose.
Mamuto parkas supažindins lankytojus su unikalia Lietuvos sostinės reljefo formavimosi istorija ir jos ypatybėmis. Čia bus įrengtas edukacinis „Mamuto“ takas, „Mamuto“ regyklos, kabantis tiltas ir pakeltas virš slėnio takas, edukacinės želdinių zonos, „Mamuto ganyklos“ – žaidimų ir edukacinės erdvės tarp susiformavusių viršutinės terasos aikštelių, proskynose tarp medžių vietose.
Parke bus ir poilsio zonos, suoliukai, piknikų stalai neformalaus žaidimo zonos su natūralistiniais žaidimų elementais, botaninis sodas, taip pat multifunkcinis reljefo raidos muziejus, įkurdintas amunicijos sandėliuose, „Amunicijos“ takas ir naujas tiltas, vizualiai bei emociškai papildantis edukacinio parko naratyvą.
Parkas bus paliktas su natūralia gamtine aplinka, saugomi esami medžiai ir gamtinės buveinės, sudaromos palankios sąlygos naujų rūšių įsikūrimui. Parke bus išskiriamos zonos, nuo kurių lankytojai sąmoningai nukreipiami kitais maršrutais, taip paliekamos erdvės laukinei gyvūnijai. Atvirose vietose atkuriami laukinių pievų plotai, juos bus šalinami invaziniai žoliniai augalai.
