Rūsys aptiktas po vadinamąja bima, viena iš svarbiausių sinagogos dalių.
„Tai – pasaulinės reikšmės, unikalus atradimas, nes Lietuvoje esančiose sinagogose nėra rasta rūsių po bima“, – sako archeologas Justinas Račas.
Anot Lietuvos žydų bendruomenės, vėlyvas rūsio užgriuvimas leido išsaugoti rastas paauksuotas memorialines plokštes hebrajiškais rašmenimis.
Tarp griuvenų taip pat rasta XVIII amžiaus pabaigos Jekaterinos II sidabrinių monetų.
Apie bimos atradimą paskelbta praėjusiais metais. Nuo šios sakyklos paprastai rabinas skaito Torą ir veda pamaldas.
Sudėtingą dvipakopę barokinę bimą puošė keturios toskaniško ir aštuonios korintietiškos stiliaus kolonos.
Vilniaus Didžioji sinagoga buvo vienas svarbiausių žydų centrų nuo XVI amžiaus pabaigos iki Antrojo pasaulinio karo. Tuo metu Vilnius dėl savo reikšmės žydų kultūrai vadintas Šiaurės Jeruzale.
Per Antrąjį pasaulinį karą apgriautą šventovę šeštajame dešimtmetyje su žeme sulygino sovietų režimas, ant jos pastatytas dviejų aukštų mūrinis darželis, vėliau ten įsikūrė mokykla.
Sinagogos tyrinėjimai vyksta nuo 2011 metų, darbai iš dalies finansuojami Geros valios fondo. Į jį Lietuva lėšas perveda kaip kompensaciją už nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą.
Lietuvoje ne vienus metus vyksta diskusijos, kaip įamžinti sinagogą. Meras Remigijus Šimašius yra žadėjęs, kad sinagoga bus įprasminta iki 2023 metų, kai bus švenčiamas Vilniaus miesto 700 metų jubiliejus.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą Vilniuje buvo daugiau kaip pusantro šimto sinagogų. Beveik visa Vilniaus žydų bendruomenė buvo nužudyta per Holokaustą nacių okupacijos metais. Dabar Vilniuje veikia viena sinagoga.
