Atsakydami į klausimą apie smurto rūšis artimoje aplinkoje, tik ketvirtadalis respondentų paminėjo psichologinį smurtą, vos 6 proc. seksualinį.
Lietuvos lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė teigė, kad naujuosius metus pradėjusios socialinės kampanijos „Tai irgi smurtas“ tikslas – atkreipti dėmesį į iš pažiūros normalią šeimą, kurioje gali būti naudojamas psichologinis, seksualinis, ekonominis smurtas.
„Dažniausiai identifikuojamas fizinis smurtas, bet yra ir kitų smurto formų, kurias paminėjau. Klipui pasirinkome tobulą šeimą kitų akimis, parodome visas keturias smurto formas“, – pristatydama netrukus pademonstruotą socialinės kampanijos vaizdo klipą kalbėjo ji.
Tarnyba spaudos konferencijos metu pristatė nuo sausio 2 d. Lietuvos televizijos ir radijo stotyse pradedamą transliuoti klipą, kuris aštriai, naudodamas iš pažiūros laimingos šeimos istoriją, parodo „normaliose“ šeimose egzistuojančias smurto formas bei kviečia išsilaisvinti iš tokių santykių.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto tyrėjas-konsultantas Mažvydas Karalius sakė, kad dauguma žmonių, paklausti apie smurtą, nurodė žinantys fizinę jo išraišką. „Bet gali būti ir psichologinis smurtas, pavyzdžiui, tam tikra psichologinė prievarta, savivertės mažinimas, gali būti seksualinė moters prievarta ir pan. Gyventojų buvo klausiama, ar jie laikytų smurtu tai, kad vyras trenkia moteriai per veidą? Dauguma sutiko, kad tai yra smurtinis veiksmas. Vis dėlto, kai gyventojams buvo pateikti pavyzdžiai, jog vyras nuolat žemina, pabrėždamas, kokia moteris prasta, ar jis neleidžia jos į darbą, mažesnė dalis identifikavo tai kaip smurtą“, – kalbėjo M.Karalius.
Jo teigimu, dauguma gyventojų mano, kad reikia padėti moteriai, kad jai geriau gyventi vienai, nei su smurtaujančiu vyru. Atrodytų, kad tokiu požiūriu būtų galima džiaugtis, bet yra ir kita medalio pusė.
Nerimą keliantis signalas
„Tikrai yra kita medalio pusė. Aš sakyčiau, kad mūsų visuomenėje čia šiek tiek šizofreninė situacija. Gyventojai sutinka, kad reikia padėti moterims, bet atsakomybė ir iniciatyva, kaip tą spręsti, perkeliama moteriai“, – atkreipė dėmesį Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė.
Pasak jos, kai kalbama apie smurtą šeimoje, dažnai laikomasi nuomonės, kad moteris žinojo, į kokius santykius ji įsivėlė, esą jos linkusios sutirštinti spalvas, kai kalbama apie smurtą, taip pat jos esą galėtų negyventi su smurtautoju, palikti jį: „Didžiausią susirūpinimą kelią, kad dauguma žmonių galvoja, kad smurtautoją moteris gali palikti kada tik panorėjusi. Nesuvokiame, kad kai ji išdrįsta palikti smurtautoją, jos rizika būti labai sumuštai ar net nužudytai yra labai didelė.
Stigmatizuojame tą situaciją, lyg ir suvokiame, kad geriau, jog moteris pagalbos kreiptųsi kuo anksčiau, bet, jeigu mes kaip visuomenė pasiunčiame tokį signalą, kad moteris pati kalta įsivėlusi į tokius santykius, užkertam kelią pagalbai“, – kalbėjo M.Jankauskaitė.
Turime siekti lyčių lygybės
Kiekvieną sykį, kai užduodame klausimą, kodėl moteris nepalieka smurtautojo, pastarasis paliekamas nuošalyje. „Amerikoje buvo atlikta analizė, mėginant išsiaiškint profilį vyrų, kurie nužudė savo partneres, ir paaiškėjo, kad šių vyrų bendras vardiklis buvo tai, kad visi jie žiūrėjo į moteris sudaiktintai, tai buvo įrankis patenkinti jų buitinėms ir seksualinėms reikmėms. Vadinasi, norėdami kovoti su smurtu artimoje aplinkoje, labai stipriai turime siekti lyčių lygybės, keisti stereotipus. Kitaip nuolat turėsime smurto incidentų“, – mano M.Jankauskaitė.
Spaudos konferencijos metu taip pat buvo pristatyta svetainė tobulaseima.lt, kurioje suprantamai ir koncentruotai pateikiama informacija apie smurto formas bei ką daryti, jei pats, draugai ar kolegos patiria smurtą. Viso šio projekto prieš smurtą ašis – visureikalas.lt. Šiame tinklalapyje bus siekiama atkreipti dėmesį į tai, kad smurtas artimoje aplinkoje yra visų mūsų reikalas.
„Permainos visuomenėje gali vykti, kai kiekvienas elgiasi kaip sarginis šuo ir pastebi, kad kažkaip elgiasi negerai. Turime keisti vyriškumo normas, aiškinti, kad būti agresyviam, žeminti moteris, nėra vyriškumas, svarbu, jog šį signalą siųstų vyras. Draugų rate, pvz., nuskambėjus seksistiniam anekdotui, pasakyti, kad tai yra nepriimtina. Minėtoje svetainėje pateikta pavyzdžių, kaip tai atpažinti ir kaip elgtis“, – sakė M.Jankauskaitė.
Anot jos, Lietuvos teisinė sistema nurodo, kad intervenciją galima pradėti, kai yra akivaizdus smurto įrodymas. JAV ekspertai esą pirmieji pasiūlė sprendimą, kuris perkeliamas ir į Europos šalis, tai – civilinis nesiartinimo orderis. „Jeigu moteris bijo to žmogaus, kreipiasi į teisėją, jis peržiūri moteris pateiktus dokumentus, per parą išduoda dokumentą, kad žmogus, kurio ji bijo, negali artintis prie jos. Kol jis nepažeidžia šios nesiartinimo nuostatos, nepradedamas baudžiamasis procesas. Amerikiečiai sako, kad jiems labai padėjo ištraukti į paviršių tą latentinę situaciją. Nematome tų šeimų, kur teroras vyksta diena iš dienos“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad Lietuvai labai trūksta ir kito dalyko – didesnio dėmesio prevencijai.
