Per mažiau nei mėnesį Kauno gatvėse buvo sužeisti 23 pėstieji. Šie policijos suvestinėse figūruojantys skaičiai yra geriausias atsakymas į klausimą, ar sumažinti miesto gatvių apšvietimą nutarusių Kauno politikų sprendimas buvo gerai apgalvotas. Kiek daugiau kaip prieš mėnesį miesto tarybos kolegija pritarė siūlymui išjungti dalį gatvių šviestuvų. Į policijos ir dalies valdininkų perspėjimus, jog pritemusiose gatvėse neabejotinai įvyks daugiau nusikaltimų ir eismo nelaimių, ranka numojusiems politikams galimybė sutaupyti pasirodė svarbesnė.
Nuo spalio pradžios septyniolikoje miesto gatvių buvo išjungti visi vienoje pusėje stovintys šviestuvai, o dar 146 gatvėse užgeso kas trečia lempa. Vienintelis per 100 mln. Lt skolų turinčios savivaldybės vadovų argumentas, pateiktas šio taupymo plano priešininkams, buvo tai, jog sumažinus apšvietimą iki šių metų pabaigos pavyks sutaupyti 235 tūkst. Lt.
„Miestiečiai praktiškai nepajus jokių nepatogumų“, – tąkart tvirtino šio taupymo plano šalininkai. Tačiau šį teiginį netruko paneigti realybė. Prie išjungto apšvietimo prisidėjus darganotiems orams bei vis anksčiau nusileidžiančiai saulei, medikai buvo priversti kone kas vakarą skubėti gelbėti automobilių partrenktų pėsčiųjų, kurie visi dėl įvairių sužalojimų pateko į Kauno medicinos universiteto klinikas.
Priremta kraupios statistikos, praėjusios savaitės pabaigoje miesto valdžia puolė gelbėti situacijos. Per aukščiausių savivaldybės vadovų pasitarimą buvo nutarta pasirūpinti, jog prie didžiausių sankryžų bei visų miesto pėsčiųjų perėjų esantys žibintai būtų įjungti.
Visi supranta, kad dėl šio sprendimo išlošiame finansiškai, bet kažkur kitur pralošiame. Tai nėra sveikintinas dalykas, bet kito būdo nėra, – sakė A.Vaitiekūnas.
„Nuo ketvirtadienio dirba dvi brigados, kurios tuo rūpinasi. Aišku, technologiškai tai padaryti yra labai sunku, nes sistema yra simetrinė, o ką nors joje padarius išeina asimetrija. Reikia keisti jungimo schemas ir kitus dalykus. Bet sankryžose turi būti kiek galima šviesiau“, – kalbėjo savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Algirdas Vaitiekūnas.
Savivaldybės viešųjų ryšių specialistų išplatintame pranešime miesto vadovai teisinosi, jog ši taupymo programa yra būtina, nes priešingu atveju „miestas gali likti visai be apšvietimo“. Be to, Kauno vadovai pėstiesiems pasiūlė pasirūpinti savo saugumu. „Dviratininkams jau tapo įprasta turėti keletą atšvaitų, kurie įspėja vairuotojus apie žmones gatvėse. Raginu ir pėsčiuosius labiau rūpintis savo saugumu tamsiuoju paros metu“, – oficialiai išplatintame pranešime cituojamas miesto meras Andrius Kupčinskas.
Situacijos nepagerins
Net ir sulaukę pažadų, jog pėsčiųjų perėjos bus apšviestos, Kauno policijos vadovai neslepia, jog šis miesto valdžios taupymo planas yra pražūtingas.
„Nors ir pažadėjo, kad pėsčiųjų perėjos bus papildomai apšviestos, šalutinės gatvės vis tiek liks tamsios, tad situacija jose dėl viešosios tvarkos, žmonių saugumo, plėšimų ir chuliganizmo liks tikrai prasta“, – pripažino Kauno kelių policijos valdybos viršininkas Alfonsas Tarasevičius.
Anot komisaro, sprendimas išjungti kas trečią šviestuvą yra itin neapgalvotas. „Jeigu viena lempa nedega, o kitos dega, susikuria margumynas, vairuotojams trukdantis orientuotis. Tokiu atveju geriau būtų, jeigu nedegtų nė viena lempa“, – pareiškė A.Tarasevičius.
Taupyti verčia milžiniškos skolos
Kauno vadovai pažadėjo pasirūpinti, jog būtų apšviestos visos pėsčiųjų perėjos, tačiau nesiryžo visai atšaukti šio prieštaringai vertinamo taupymo plano. Anot A.Vaitiekūno, to daryti neleidžia susidariusi apie 1,4 mln. Lt dydžio savivaldybės skola elektros tiekimu užsiimančiai bendrovei VST.
„Visi supranta, kad finansinė padėtis yra tokia, tad kokių nors priemonių imtis reikia. Visi supranta, kad dėl šio sprendimo išlošiame finansiškai, bet kažkur kitur pralošiame. Tai nėra sveikintinas dalykas, bet kito būdo nėra. Apšvietimas turi tiesioginę įtaką avaringumui – čia jokių diskusijų negali būti. Tiesiog dabar tokia situacija, kad reikia galvoti, kaip kuo mažiau išleisti miesto apšvietimui“, – tvirtino Energetikos skyriaus vedėjas.
Žiemos periodu Kauno gatvių apšvietimas per mėnesį savivaldybei atsieina apie 600 tūkst. Lt. Miesto tarybos kolegijos sprendimu taupymo planas neįjungiant dalies gatvių šviestuvų galios iki Kalėdų. Ar ir kitais metais Kaunas bus pritemęs, miesto politikai spręs jau po Naujųjų metų.
