Jeigu ne – eiti į teismą ir bandyti ieškotis sąžiningai įsigytos žemės, kurią žemėtvarkininkai permatavo kitiem.
Dar Lazdijų žemėtvarkininkai dalį sklypo paežerėje praradusiam vyrui pasiūlė ir trečią išeitį – esą galintys žemėtvarkininkų pavogtą žemę kompensuoti, atrėždami gretimai esančios valstybinės žemės gabalą. Tiesa, jau – ne paežerėje.
„Bet man nereikia valstybinės žemės. Mūsų tėvas teisėtai įsigijo žemę, už ją mokame mokesčius. Šią savaitę sumokėjau atsiųstą žemės mokesčio sąskaitą – už visus 10 arų, kurie yra mūsų nuosavybė, oficialiai įteisinta ir įregistruota iki šiol. Tik faktiškai dalimi tos žemės, 4 arais, beje, kažkokiu būdu irgi oficialiai įteisintos kaimynų nuosavybe, naudojasi gretutinio sklypo savininkai, policijos ir valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų Renatos ir Dainiaus Ribinskų šeima. Įdomiausia, kad ta sklypo dalis – Šventežerio ežero pakrantė“, – sako žemės Šventežeryje netekęs Kęstutis Juralionis.
Į žurnalistus kreipęsis šventežeriškio Ginto Juralionio sūnus Kęstutis Juralionis, pagal įgaliojimą atstovaujantis savo neįgalų tėvą, kuriam ir priklauso gyvenamasis namas su pasodybiniu 10 arų sklypu Šventežerio miestelyje, Dusios gatvėje, sako negalįs suvokti, kad tokie dalykai vyksta 24-aisiais atkurtos nepriklausomybės metais.
„Beliko tik, kad į Sibirą išvežtų, žemę jau atėmė. Ir atėmė valstybė, nes žemėtvarkininkai juk ją atstovauja. Kas pikčiausia, kad žemėtvarkininkai ne tik nepripažįsta savo kaltės, bet ir siūlo valstybinę žemę. Ar Lietuva jau tokia turtinga, kad valstybinę žemę dalina į kairę ir dešinę?“ – sakė tokio Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų skyriaus darbuotojų veiksmų priblokštas vyras.
K.Juralionis, susirgus tėvui perėmęs rūpintis jo turimu turtu, sako buvęs priblokštas, kai atvažiavęs į Šventežerį pamatė dalyje tėvo sklypo sukaltus riboženklius.
„Tėvas gyveno vienas, gera valia kaimynams buvo leidęs daržą sodinti jo turimame sklype, nes kaimynai – jauna šeima, su mažais vaikais. Nieko blogo nepagalvojome, tik kai tėvas atsigulė į ligoninę, atvažiavęs vieną dieną radau ne kaimyno daržus mūsų sklype, o riboženklius“, – sako K.Juralionis.
Kaimynai, kuriems ta žemė atmatuota, turi visus jų nuosavybę į žemės dalį paežerėje įrodančius dokumentus: žemėtvarkininkų sprendimus, registrų įrašus, matavimų dokumentus. Atrėžtuose aruose, pakrantėje, jie pasistatė ne tik šiltnamį, bet ir įrengė valymo įrenginius, pavėsinę, sūpynes.
Namą su žeme paežerėje Gintas Juralionis įsigijo dar 1997 metais iš Antano Rasiulio. Kaip rodo dokumentai, prieš parduodant sklypą, 1997 metų rugsėjo 9 dieną A. Rasiuliui Alytaus apskrities viršininko įsakymu buvo įteisinta žemės nuosavybė į 0,102 ha žemės klypą (tai liudija valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis), kurį jis vėliau pardavė G.Juralioniui.
Kadastro įrašuose yra užregistruota, kad šis sklypas yra namų valda ir tai, kad jis įregistruotas, atlikus tikslius geodezinius matavimus. G.Juralionis sąžiningai mokėjo ir iki šiol moka valstybei žemės nuomos mokestį.
Į gretimai esančią tuomet dar Genei Masiulionienei priklaususią sodybą Ribinskai atsikėlė ją įsigiję 2009 metais. Atliekant geodezinius matavimus matininkai dalį G.Juralionio sklypo, 4 arus paežerės, pamatavo G.Masiulionienės naudai. Žemėtvarkininkai vėliau ją įteisino Ribinskų nuosavybe. Jokių G.Juralionio parašų ant matuojamų sklypų suderinimo su gretutinių sklypų savininkais dokumentų – nėra.
Kodėl tai neužkliuvo nei žemėtvarkininkams, nei registrų centrui – nežinia. K.Juralionis sako turįs savų pamąstymų, tačiau lai teisybę nustatys teismas, į kurį vyras kreipėsi.
Vyras teigia bandęs su Lazdijų žemėtvarkininkais aiškintis gražiuoju, šio skyriaus vedėja Audra Kimbirauskienė buvo sudariusi komisiją, kuri atsekė visą žemės sklypų įsigijimo ir įteisinimo tvarką. Tačiau po šios Komisijos priimto akto, kuriame akis bado žemėtvarkininkų ir matininkų įžūlumas, o gal ir – korupcija, Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų skyriaus vedėja A.Kimbirauskienė Kęstučiui Juralioniui atsiųstame rašte „Dėl žemės sklypo“ tegalėjo pasiūlyti „susitarti“, kreiptis į teismą arba – griebti valdiškos žemės gabalą, kol dar žemėtvarkininkai mielaširdingai tokią galimybę siūlo.