Švietimo ir mokslo ministerijos bei Statistikos departamento duomenimis, Vilniuje veikia 4 nevalstybiniai vaikų darželiai ir 12 vaikų lopšelių–darželių. Kaune kol kas įsikūręs tik vienas privatus darželis, netrukus turėtų veiklą pradėti dar vienas, yra ir daugiau besidominčių šia veikla. Klaipėda iki šiol tokios privačios ugdymo įstaigos neturi, tik prie privačios mokyklos veikė kelios vaikų darželio grupės. Didelių permainų uostamiestyje artimiausiu metu nesitikima.
O ir privačius darželius lankančių vaikų netrūksta tik Vilniuje, nors čia tėvai kas mėnesį privalo sumokėti po 900–1200 Lt. Kaune privačiame darželyje mėnesinis mokestis siekia beveik 900 Lt, Klaipėdoje – 400–600 Lt.
Vis dėlto ir Vilniaus privačių darželių steigėjai pripažįsta, kad įrengti ir atidaryti tokią įstaigą – sunki užduotis. Nors, kaip ir valstybiniai, privatūs darželiai nuo šių metų už kiekvieną vaiką gaus po 2550 Lt per metus, supaprastinti higienos reikalavimai, atidaryti privačią ikimokyklinio ugdymo įstaigą ryžtasi ne kiekvienas.
Naujai atidaromo vaikų darželio „Vaikystės takas“ direktorė Astas Kraujelienė prisipažįsta: suderinti dokumentus užtrunka net apie keturis mėnesius ir ilgiau. Be to, reikia nemažų investicijų, kad patalpos būtų įrengtos taip, kaip reikalaujama.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Ikimokyklinio ugdymo krepšelis turėtų sumažinti privačių darželių kainas, tačiau kiek – kol kas neatskleidžiama. |
Kolegei pritaria ir darželio „Mėnulio vaikai“ steigėja Sandra Štelbienė. Pasak jos, sunkiausia rasti tinkamas patalpas, jų ypač trūksta sostinės centre, senamiestyje, kur vaikų darželiai tikrai turėtų paklausą.
Mokinio krepšelis 2011 metais siekia 3310 Lt, ikimokyklinio ugdymo krepšelis – 2550 Lt. „Tačiau jo lėšos skirtos apmokėti tik keturias valandas kasdien, kurios yra skiriamos darželinukų ugdymui. Todėl natūralu, kad mokinio krepšelis yra gerokai didesnis“, – sakė Vilniaus savivaldybės Švietimo departamento direktorius Gintaras Alfonsas Petronis.
Jo teigimu, valstybės skiriami ikimokyklinio ugdymo krepšeliai turėtų sumažinti mokesčius tėvams, kurių vaikai lanko privačius darželius: „Jeigu, tarkim, tėvų prašoma 800 Lt mokesčio kas mėnesį ir dar ateina valstybės dotacija, kuri siekia apie 200 Lt, vadinasi, už vieną vaiką darželis gauna 1000 Lt, o tai jau ta kaina, kokia buvo ir iki šiol. Todėl mokesčiai tėvams tikrai turėtų mažėti.“ Tam pritaria ir privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovai. Tiesa, kiek mokesčiai mažės, dar nėra žinoma.
„Kol kas nesame pasirašę sutarčių su savivaldybe, tačiau tikimės, kad šias lėšas gausime. Per kelias artimiausias savaites turėtų paaiškėti pinigų skyrimo tvarka“, – teigė S.Štelbienė.
Kainos už vaikų priežiūrą privačiuose sostinės darželiuose skiriasi keliais šimtai litų ir svyruoja apie 900–1200 Lt. Savivaldybės įsteigtose ikimokyklinio ugdymo įstaigose mokestis kas mėnesį siekia apie 220 Lt, tačiau niekam ne paslaptis, kad tėveliams nuolat tenka remti valdiškus darželius, skirti pinigų remontui, baldams ar ugdymo priemonėms įsigyti. Tikimasi, kad šių priemokų ateityje taip pat reikės mažiau.
Trūksta patalpų
Daugiausia privačių vaikų darželių Vilniuje įsteigta Antakalnyje, Jeruzalėje, tačiau po vieną kitą atidaroma ir miesto centre, senamiestyje, Žvėryne, miegamuosiuose rajonuose. Tačiau norint rasti patalpų, tinkamų vaikų darželiui, tenka gerokai paieškoti – vienos neatitinka ugdymo įstaigai keliamų reikalavimų, kitų savininkai nenori, kad čia klegėtų vaikai.
„Patalpų plotas turi būti didelis, yra reglamentuotas jų aukštis, langų dydis, turi būti įrengta vėdinimo sistema, garso izoliacija, pasirūpinta saugumu lipant laiptais. Taip pat turi būti atskirų erdvių veiklai, miegamieji, valgyklėlė, rūbinė. Yra daug smulkmenų, kurias sudėjus į visumą pasirodo, kad turime Vilniuje labai nedaug vietų, kurios tuos visus reikalavimus atitinka“, – pasakojo S.Štelbienė, pati darželiui patalpų ieškojusi ilgiau negu pusmetį.
Idėja steigti privatų darželį, anot S.Štelbienės, kilo auginant savo vaikus ir kartu su kitais tėvais svarstant, į kokį vaikų darželį savo atžalas jie norėtų leisti. „Aš manau, kad 90 proc. tėvų, kai tenka leisti vaikus į darželius, galvose kirba panašios mintys – ar nereikėtų ką nors patiems įsteigti, kad turėtume alternatyvą valdiškiems darželiams. Mes išdrįsome tai padaryti“, – sakė S.Štelbienė.
Darželis duris atvėrė rugpjūčio viduryje, kai higienos sąlygos jau buvo ne tokios griežtos, tačiau jo steigėja teigė, kad lengva nebuvo: „Meluočiau, jeigu sakyčiau, kad buvo lengva. Ir nesu tikra, ar išdrįstume dar kartą tai pakartoti. Bet jeigu tiki savo idėja, galvoji, kad gali tai padaryti, tai ir darai. Mes vadovavomės principu, kad jeigu devynios durys užsidarys, dešimtos atsidarys.“
Aukšti biurokratijos barjerai
Apie sunkumus, su kuriais teko susidurti kuriant privatų vaikų darželį, pasakojo ir darželio „Vaikystės takas“ direktorė A.Kraujelienė. Mintis kurti darželį jai nedavė ramybės jau senokai, tačiau moteris vis nedrįso to imtis: baugino griežti higienos reikalavimai.
„Visą gyvenimą dirbau vaikų darželyje, todėl ir norėjau įkurti įstaigą, kurioje būtų bendraujama su kiekvienu vaiku individualiai. Tačiau sunkumų buvo daug. Reikalavimai griežti, kartais net nelogiški. Žinoma, viską įgyvendinti įmanoma, bet reikia daug investicijų, laiko ir suderinti krūvas popierių“, – pasakojo A.Kraujelienė.
Dokumentus, reikalingus gauti higienos pasą, ji pradėjo tvarkyti dar spalio pradžioje, tačiau šis procesas nėra baigtas iki šiol.
Viešosios įstaigos „Mano darželis“ savininkė ir vadovė Ieva Pivorienė taip pat pritarė, kad nors steigimo sąlygos ir tapo lankstesnės, biurokratinių kliūčių vis dar daug: „Trūksta sklandaus bendradarbiavimo, vieningo sutarimo tam tikrais klausimais tarp skirtingus klausimus kuruojančių institucijų: Švietimo ir mokslo ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, savivaldybės.“
Anot vadovės, svarbiausia rasti tinkamas patalpas, o tokių Vilniuje tiesiog nėra. „Tenka rinktis tokias, kurias galima būtų pertvarkyti pagal keliamus reikalavimus“, – sakė I.Pivorienė.
Ledai bus pralaužti?
Pastaruoju metu vis dažniau savivaldybę pasiekia informacija apie domėjimąsi darželių steigimu. „Gavome žinių, kad viena privati kompanija atlieka analizę, kuriuose sostinės rajonuose labiausiai trūksta ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Sunku kol kas prognozuoti, ar tai bus rimtas tyrimas, bet žmonės jau ryžtasi žengti tokius žingsnius“, – sakė G.A.Petronis.
Vilniaus pedagoginis universitetas (VPU), kuriame studijuoja būsimieji pedagogai, kol kas norinčiųjų studijuoti ikimokyklinį ir pradinį ugdymą antplūdžio nepajuto, tačiau pernai rudenį į Vaikystės studijų katedros auditorijas susirinko šiek tiek daugiau studentų negu ankstesniais metais.
„Turime pilnas grupes: apie 30 žmonių studijuoja dieniniame skyriuje, 20 – neakivaizdiniame. Palengvėjo privačių darželių steigimo tvarka ir jie steigiami vis aktyviau. Šie procesai tikriausiai turėjo tam įtakos, nors tokio tyrimo nesame atlikę“, – teigė VPU Vaikystės studijų katedros vedėjos padėjėja Gražvydė Valeikaitė.
Anot G.Valeikaitės, ikimokyklinio ugdymo ir pradinio mokymo programos nuolat atnaujinamos atsižvelgiant į mokyklų ir vaikų darželių poreikius. Šiuo metu naujas mokymo programas vertina Studijų kokybės vertinimo centro ekspertai.
„Jeigu jos bus patvirtintos, rudenį pirmo kurso studentai mokysis jau pagal naująsias programas. Tikimės, kad studentų turėsime ne mažiau negu pernai rudenį, galėtume jų priimti ir daugiau. Juk vaikų darželiuose dirba daug vyresnio amžiaus pedagogių, kurios jau galėtų užleisti vietą jaunesnei kartai“, – sakė VPU atstovė.
