„Svajokite. Neįmanoma svajonių nusipirkti. Svajonės yra Dievo dovana – dovana, kurią Dievas pasėja jūsų širdyse. Jūs patys turite įgyvendinti savo svajones, nes gyvenimas – tai ne loterija. (…) Nebijokite galvoti apie meilę, apie meilę, kuri rizikuoja, apie ištikimą meilę, apie meilę, kuri padeda augti, kurios dėka žmonės ugdo vienas kitą“, – taip popiežius Pranciškus kalbėjo rugpjūčio vidury susitikęs su jaunimu iš visos Italijos.
Susitikimas vyko Romos „Circo Massimo“ arenoje (antikos laikų didžiosios žaidynių aikštės vietoje), o jame dalyvavo apie 70 tūkst. jaunų žmonių.
Sena tradicija
Popiežiaus Pranciškaus susitikime su jaunimu Vilniuje tiek žmonių bent jau Katedros aikštėje neturėtų susirinkti – iš anksto buvo skelbiama, kad Katedros aikštėje tilps apie 23 tūkst., tiek ketinta išdalinti kvietimų. Tačiau norinčiųjų atsirado kur kas daugiau, tad teko braižyti papildomus sektorius, kvietimų išdalinta apie 30 tūkst. Tie, kurie kvietimų negavo ar jau „išaugo“ iš minėto amžiaus, išgirsti ir pamatyti popiežių irgi galės – tik ne pačioje aikštėje, o jos prieigose.
„Tai jau labai sena tradicija. Ir Jonas Paulius II, kai lankėsi Lietuvoje, turėjo atskirą susitikimą su jaunimu S.Dariaus ir S.Girėno stadione. Jeigu popiežius atvyksta ilgesnio vizito, tai, kiek man teko regėti, jis mėgsta susitikimus su jaunimu, mėgsta pabendrauti. Pas mus nebus, bet būna ir neformalių klausimų-atsakymų laikas. Iš tiesų popiežius labai mėgsta bendrauti su jaunais žmonėmis, siunčia jiems labai daug žinučių“, – apie tai, kodėl programoje atsirado toks susitikimas su konkrečios amžiaus grupės žmonėmis, sako Popiežiaus vizito programų koordinatorė Kristina Žaldokaitė.
Tai jau labai sena tradicija. Jeigu popiežius atvyksta ilgesnio vizito, tai, kiek man teko regėti, jis mėgsta susitikimus su jaunimu, – sako K.Žaldokaitė.
Jai antrina ir kunigas Mozė Mitkevičius, teigdamas, kad dėmesys jaunimui nėra būdingas tik popiežiui Pranciškui. Šv. Jono Pauliaus iniciatyva pradėti pasauliniai jaunimo susitikimai įvairiose pasaulio šalyse. Popiežius Pranciškus sušaukė vyskupų sinodą, skirtą jaunimui, jis prasidės spalio mėnesį.
„Nėra tik bobučių erdvė“
„Tačiau pirmiausiai kalbant apie popiežių dėmesį jaunimui, neturėtų išsprūsti suvokimas, kad Bažnyčia nėra tik bobučių erdvė, bet visų. Bažnyčia yra visuotinė, ne tik skirtingų pasaulio tautybių, bet ir įvairaus amžiaus žmonių bendrija. Pasižvalgę po mūsų bažnytėles, nesunkiai pastebėsime, kad jaunimo ten labai nedaug, galbūt dėl to šiandien jam ir reikia skirti daugiau dėmesio. Tačiau tai nereiškia, jog atmetami vyresnio amžiaus žmonės“, – sakė kun. M.Mitkevičius ir pridūrė, kad popiežius Pranciškus atvyksta į Lietuvą susitikti su visais tikinčiaisiais, tam numatytas vizitas į Kauną.
Žinoma, tam tikros grupės išskiriamos, pvz., dvasininkai, su kuriais Šventasis Tėvas susitiks sekmadienį Kauno katedroje ir greičiausiai patars, kaip mano kun. M.Mitkevičius, pastoraciniais klausimais, į ką atkreipti dėmesį, kokius prioritetus susidėlioti prisiimant dvasinio vadovavimo uždavinį.
„Jaunimo ugdymas, sielovada kaip tik ir yra viena iš Bažnyčios prioritetinių sričių ne todėl, kad jaunimas būtų Bažnyčios ateitis, bet pirmiausiai dėl to, kad esama didelio Bažnyčios atitrūkimo nuo jaunimo, Ji nebeatliepia jaunimo poreikių. Taigi, ketindamas susitikti su jaunimu, popiežius pirmiausiai trokšta Bažnyčios dialogo su juo ir pirmas tiesia ranką pasisveikinimui, tada – pokalbiui. Šiandien nebegali iš aukštai nuleisti tam tikrų tiesų ir programų, jos nepriimamos.
Bažnyčia vis labiau atrodo užsidariusi savo mokyme ir ritualuose, reikia ieškoti būdų, kaip išeiti į paribius, kaip kalbėti suprantama, modernia kalba. Siektina, kad iš apačios, iš paties jaunimo kiltų idėjos ir autentiško tikėjimo liudijimas. Daugeliui Bažnyčia atrodo sustabarėjusi, tad jaunimas gali griauti formalizmo barikadas ir atverti kelius į geresnį, teisingesnį pasaulį. Bažnyčiai šiandien reikia įsiklausyti į jaunimo mintis, jausmus, troškimus, kritiką. Išgirsti ir kas neleidžia jaunimui šiandien būti laimingu, kur slypi viso to šaknys.
Bažnyčia nėra tik bobučių erdvė, bet visų. Bažnyčia yra visuotinė, ne tik skirtingų pasaulio tautybių, bet ir įvairaus amžiaus žmonių bendrija, – sakė kun. M.Mitkevičius.
Kartais atrodo, kad Bažnyčia diskutuoja tokiomis temomis, kurios jau seniai nebeįdomios, arba pateikia atsakymus į klausimus, kurių jau seniai niekas nebekelia. Tad popiežiaus Pranciškaus žodžiais tariant, Bažnyčiai reikia pavasario, kad vėl sužaliuotų tikėjimas, o tai – jaunimo sritis. Pavasaris yra jaunimo laikas. Šio laiko ilgisi ir senimas, visada taip buvo. Tai, ko tikisi popiežius Pranciškus iš jaunimo, yra pavasaris. Tuo jaunimas Bažnyčioje neišvengiamai įneš atgaivos bei džiaugsmo ir senjorams, nes žvelgti į jaunimą reiškia semtis jėgų senatvėje“, – apie popiežiaus norą kalbėti su jaunimu samprotavo kun.M.Mitkevičius.
K.Žaldokaitė priminė, kad visiškai neseniai pasirodė ir nauja popiežiaus Pranciškaus knyga „Dievas yra jaunas“, kur labai daug rašoma apie viso pasaulio jaunimo problemas, aktualijas. „Kita vertus, Katalikų bažnyčioje šiuo metu yra ypatingas laikas, nes spalį Vatikane įvyks sinodas, kurio tema yra būtent jaunimas ir jaunimo pašaukimas, todėl visus pastaruosius metus, gal net ilgiau, Bažnyčia gręžiasi į jauną žmogų visame pasaulyje, popiežius taip pat. Jie klausia visų jaunų žmonių – ir tikinčiųjų, ir netikinčiųjų – su kuo jie susiduria, kokios yra jų realijos, problemos, kokios Bažnyčios jie nori, o kokios – nenori. Kas jiems yra iššūkiai ir kas džiaugsmai“, – kalbėjo K.Žaldokaitė.
Nemeluoti ir aiškiai kalbėti
Kokią žinią jaunimui siunčia popiežius Pranciškus? Anot kun. M.Mitkevičiaus, pirmiausiai jis kalba labai aiškiai jaunimui, bet kartu ir visiems suprantamai. Kalba nemeluodamas, tikrus, autentiškus dalykus, tuo ir patraukdamas jaunimą.
„Jaunimas yra labai imlus tiesai, atviras diskusijoms, taip pat labai reiklus. Būtent tai ir pabrėžia popiežius, kviesdamas jaunimą išlikti jaunimu. Mumyse gajus įsitikinimas, kad visus reikalus turi tvarkyti suaugę, bet tuomet jaunimas niekada ir netaps tų reikalų dalyviais, bendradarbiais. Prasmingai popiežius Pranciškus yra užsiminęs apie paauglystę, pabrėždamas, jog tai nėra patologija. Paauglystė yra normali žmogaus vystymosi, augimo dalis. Tai gyvenimo dalis, kurios nereikia ignoruoti. O ten, kur gyvenimas, ten ir dinamika, judėjimas.
Kur judėjimas, ten ir kaita, ieškojimai, neužtikrintumas, viltis, džiaugsmas, bet taip pat ir kančia, nusivylimai. Jaunimo žvilgsnis ir mintys nėra nereikšmingi, jų drąsa ir atvirumas kaip tik labai reikalingi. Šalia to, kad jaunimui būdingas skirtingas nuo senyvo amžiaus žmonių mąstymas, esama ir skirtingų būdų kalbėtis. Gražu, kad, nepaisant savo garbingo amžiaus, popiežius Pranciškus mėgina atliepti į jaunimo bendravimo stilių. Pavyzdžiui, rugpjūčio 12 dieną jis pakvietė jaunimą dalyvauti būsimame jaunimo Sinode per „Twitter“ socialinį tinklą. Ne kartą ir Romoje mačiau, kaip popiežius leidžiasi nusifotografuoti „selfiui“. Tai detalės, bet jos – regima tiesiamos rankos link jaunimo išraiška“, – kalbėjo kun. M.Mitkevičius.
Popiežius Pranciškus nėra toks vienintelę savo tiesą turintis „tėvukas“.
Kunigo manymu, popiežiui Pranciškui iš tiesų įdomi jaunimo pozicija, jų mąstymas, jų klausimai: „Galima leisti paaugliui ar vaikui kalbėti, bet jų negirdėti, net nesistengti išgirsti, iškart turint savo, suaugusiųjų, planus jų atžvilgiu ir tinkamiausius receptus tiems planams pasiekti. Popiežius Pranciškus nėra toks vienintelę savo tiesą turintis „tėvukas“. Jam iš tiesų įdomu, kuo jaunimas gyvas ir ko jis trokšta. Susitikimuose su jaunimu jis ir ragina klausti, ieškoti tiesos. Kelti klausimą: normalu ar nenormalu, kad vyksta kažkokie dalykai pasaulyje ar artimojoje aplinkoje? Popiežius kviečia neprarasti drąsos ieškant tiesos, kuri atrandama kritiniame vertinime. Kelias į tiesą prasideda nuo klausimų, be jų atsakymai neatsiranda.
Pavyzdžiui, ar normalu, kad šiandien vis labiau auga abejingumas? Tarp kaimynų, darbe, mokykloje, net tarp draugų. Viename susitikime popiežius kalbėdamas apie pabėgėlius klausė, ar normalu, kad Viduržemio jūra tapo kapinėmis? Ir tai klausimas ne tik Viduržemio pakrantės kraštams, bet viso pasaulio žmonėms ir pirmiausia tikintiesiems. Ar normalu, kad daugybė šalių uždaro savo duris tiems, kurie bėga nuo ugnies ir karo, ieškodami saugumo? Ir jei prieinama prie atsakymo, jog tai nenormalu, tuomet tai turi kažkaip atsispindėti rūpestyje, tuomet negali likti abejingas ar pasyviai jautrus. Tai globali tema, bet pastebiu popiežiaus Pranciškaus pokalbiuose su jaunimu, jog jam nėra temų, kurios netiktų jaunimui, kur jis tarytum būtų „per žalias“. Popiežius ragina jaunimą būti Bažnyčia, eiti ir visur būti Bažnyčia. Nesidairyti į praeitį, ne spoksoti į veidrodį, galvojant kokie mes bjaurūs esame, bet drąsiai eiti į priekį, pasitikint Šv. Dvasia. Eiti ir į politiką.“
Ragina rizikuoti
Kunigas cituoja paties popiežiaus žodžius: „Būkite Politikos pasaulyje dalyviai. Politikos iš didžiosios raidės.“ Taip pat primena, kad vos pradėjęs savo pontifikatą, vienoje iš homilijų jis užsiminė apie evangelinę revoliuciją, kurios reikia šiandien pasauliui, radikalaus užsidegimo meile, kuri keičia gyvenimus: „Gyventi Meile, kuri neturi ribų, kurioje nėra tarpinių ar dalinių variantų. Viskas arba nieko. Meilei turi atsiduoti visas ir visiškai, joje negali būti dvigubų standartų, kaip kad vaizdžiai yra pasakęs pontifikas, cituodamas argentinietišką posakį: „visas šmotas dedamas ant griliaus“. Tai yra Politika iš didžiosios raidės. Ir Jai kurti jaunimui užtenka drąsos, nes jis nesitaupo, nes jam būdingas idealizmas ir drąsa.“
Popiežius yra pastebėjęs, jog liūdna matyti jaunimą „sėdintį ant sofos“, taip „nutunkama“, ištinka neviltis, nusivylimas, depresijos, – sakė kun. M.Mitkevičius.
Popiežius gana dažnai kviečia jaunimą drąsiam žingsniui – nebijoti rizikuoti. Nesileisti susenti anksčiau laiko. „Popiežius yra pastebėjęs, jog liūdna matyti jaunimą „sėdintį ant sofos“ ar „įsitaisiusį patogiame fotelyje“, taip „nutunkama“ ir padidėja cholesterolio kiekis, tai kenkia dvasinei sveikatai – ištinka neviltis, nusivylimas, depresijos. Daugybė jaunuolių per anksti tampa pensininkais, nustoja svajoti. Popiežius ragina nepaliauti svajoti, nes svajonės yra tai, kas būdinga jaunam žmogui. Svajonės yra Dievo dovana, jos įkvepia rizikai ir neleidžia užsidaryti savo saugume. Jos vaduoja iš egoizmo, kreipia visuomet į santykį su kitais. Jei jaunimas nerizikuoja, jis yra pasenęs“, – apie popiežiaus Pranciškaus santykį su jaunais žmonėmis pasakojo kun. M.Mitkevičius.
Jis taip pat paminėjo, kad ne visada tie pokalbiai su jaunais žmonėmis būna vien maloniomis temomis, popiežius išgirsta ir kitokių klausimų: „Rugpjūčio 11-tą Romoje „Circo Massimo“ stadione susitikimo su jaunimu metu popiežius išgirdo ir skaudų klausimą apie Bažnyčios skandalus ir atgrasią institucinę šlovę. Popiežius pripažino, kad tokia Bažnyčia, be gyvo liudijimo, yra niūri tarsi rūkas. Kitaip tariant, grynai formalistinė, išorinė Bažnyčia yra mistifikacija, akių dūmimas, kuris niekuomet nepatrauks arčiau Dievo jokio žmogaus. Be gyvo tikėjimo, be liudijimų Bažnyčia yra apsiniaukusi, darganota. Galbūt būtent dėl to ir reikia jaunimui imtis iniciatyvos, padėti keistis Bažnyčiai, padėti gydyti ir Jos žaizdas. Jaunas žmogus neturėtų laukti, kol Bažnyčia pasikeis, reikia patiems imtis drąsaus šuolio į priekį, užuot, kaip popiežius minėjo, stojus į „atsargiųjų, neryžtingųjų“ eilės galą. Tik taip galima išjudinti vandenį, kuris užsistovėjęs, kuris jau dvokia.“
Romoje susitiko su popiežiumi ir lietuviai
Šių metų kovą Romoje vyko priešsinodinis jaunimo susitikimas, kuriame susirinkę apie 300 jaunų žmonių iš viso pasaulio paruošė dokumentą, surašydami, ko jie tikisi, ką išgyvena ir t.t. Šiame susitikime dalyvavo ir du Lietuvos atstovai: Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centro darbuotoja Gintarė Dragūnaitė ir kunigas, Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos rektorius Ramūnas Norkus.
G.Dragūnaitė su 15min skaitytojais pasidalino savo mintimis po šio susitikimo. „Kovą įvykęs priešsinodinis susitikimas buvo tikrai džiugus laikas, kuriame buvo galima ne tik pažinti pasaulį, kadangi susitikime dalyvavo apie 300 jaunų žmonių iš viso pasaulio, bet ir pamatyti jaunus žmones, kuriems rūpi Bažnyčia ir ypač Bažnyčia kaip bendruomenė – autentiška ir priimanti jauną žmogų. Grupelėse labai daug diskutavome apie tai, kad jaunas žmogus dažnai neberanda bendruomenės Bažnyčioje. Ir dokumente, kurį paruošėme priešsinodinio susitikimo metu, akcentuojama, kad jaunimas nori Bažnyčios kaip bendruomenės. Jaunimui nepakanka tik ateiti į šv. Mišias sekmadienį, kur nepažįsta nė vieno žmogaus. Mes, jaunimas, svajojame apie tokią Bažnyčią, kuri yra bendruomenė ir kurioje kiekvienas narys vienas kitą pažįsta.
Jaunimas nori atrasti Kristų, ieško gilesnės prasmės, autentiško santykio, nori pažinti Kristų ne tik kaip istorinę asmenybę, kuri kažkada gyveno, bet kaip asmenį, nori, kad Bažnyčia ne tik deklaruotų, kuo ji tiki, kokia yra toji tradicija, užrašyta prieš daug metų, bet padėtų ją suprasti, kaip tai susiję su šiandienos gyvenimu. Jaunimas dažnai ieško vietos, kuriai galėtų priklausyti, kur galėtų išgyventi artumą. Dažnai Bažnyčia tokia nėra, todėl jaunuoliai tos patirties ieško kitur, kitose organizacijose, grupėse“, – pasakojo Gintarė.
Susitikimas su popiežiumi įvyko jau pirmąją dieną Romoje: „Mane asmeniškai labiausiai stebino popiežiaus elgesys ir klausimai jaunimui, kaip jis išties stengėsi išgirsti kiekvieną ir suprasti, kur dabar jaunimas yra ir kokią Bažnyčią jie norėtų kurti. Popiežius ragino jaunimą įsikibti savo šaknų, tradicijos, o jau po to kurti, veikti, daryti. Susitikimas su popiežiumi buvo puikus paraginimas tolimesniam darbui, viso priešsinodinio susitikimo metu jaunimas ruošė dokumentą, kuris yra vienas iš Instumentum Laboris vyskupų Sinodui, kuris vyks jau spalio mėn.“
Mane asmeniškai labiausiai stebino popiežiaus elgesys ir klausimai jaunimui, kaip jis išties stengėsi išgirsti kiekvieną ir suprasti, – sakė G.Dragūnaitė.
Gintarė prisiminė popiežiaus Pranciškaus žodžius: „Kuomet susitikome su popiežiumi, jis vis kartojo šią šv. rašto eilutę iš Joelio knygos: „Tada išliesiu savo dvasią ant visos žmonijos, – jūsų sūnūs ir jūsų dukterys pranašaus, jūsų seni žmonės sapnus sapnuos, o jūsų jauni žmonės turės regėjimus.“ Ir išties popiežius mato jaunimą kaip tą, kuris mato Bažnyčios ateitį, kokia Bažnyčia kaip bendruomenė galėtų būti ir mato jaunimą, kuris trokšta kurti Bažnyčią. Ir popiežius tikrai nori išgirsti jaunimo balsą, todėl ir sukvietė tiek jaunų žmonių susitikti Romoje ir drauge sukurti dokumentą, kurį skaitys popiežius ir vyskupai Sinodo metu. Priešsinodinio susitikimo metu, bent jau man, paaiškėjo, kad jaunimas išties nori kurti Bažnyčią neatmesdamas tradicijų, tačiau kartu matyti naują Bažnyčią, kuri yra autentiška, tikra.“
Ji taip pat teigė pastebėjusi, kad popiežiui Pranciškui labai svarbu gyvas kontaktas, gyvas susitikimas. „Jis atvyksta, nes nori tikro susitikimo, kuriame vyksta pokalbis. Ne tik pats kalbėti Lietuvos jaunimui, bet ir girdėti Lietuvos jaunimą. Tikrai nežinau, ką Pranciškus pasakys. Bet žinau, kad Lietuvos jaunimas turi daug klausimų, į kuriuos ne visada randa atsakymus. Dažnai aš sau užduodu klausimus, kodėl jaunimo savižudybių skaičius Lietuvoje toks didelis, kodėl mūsų šeimos yra pažeistos emigracijos, kodėl daugybė mano bendraamžių nemato gyvenimo prasmės ir ką mums daryti su savo ateitimi? Ką pasakys Pranciškus, sužinosime tik atvykę į susitikimą su juo rugsėjo 22 d. Vilniuje Katedros aikštėje. Man asmeniškai svarbu ten dalyvauti, nes tikrai įdomu, ką popiežius nori pasakyti būtent mums, Lietuvos jaunimui“, – kalbėjo G.Dragūnaitė.
Jono Pauliaus II tradicija
Kas trejus metus vis kitoje pasaulio vietoje vyksta Pasaulio jaunimo dienos. 2016-aisiais jaunimas rinkosi į Lenkijos Krokuvą, 2019 metais jos vyks Panamoje. Šią tradiciją pradėjo popiežius Jonas Paulius II.
1993 m. rugsėjį lankydamasis Lietuvoje jis irgi susitiko su jaunimu Kaune, S.Dariaus ir S.Girėno stadione. Tuomet Jonas Paulius II kalbėjo: „Kaip troškau šio susitikimo! Štai pagaliau esu su jumis, Evangelijos keliaunininkas. Kaip Petras, ateinu skelbti Kristaus, jūsų padrąsinti, kad sektumėte pėdomis To, kuris duoda vienintelę tikrąją viltį. (...)
Visais laikais jaunimas yra vilties, ateities, veržlumo, jėgos, ieškojimų, lavinimosi troškulio matas. Lietuvoje, taip pat ir kitose šalyse, kurios taip ilgai buvo pasmerktos tam pačiam ateizmo utopijos ir neseniai pasibaigusiam nužmoginimo išbandymui, žodis „jaunimas“ primena ypatingą atsakomybę. Tavęs, Lietuvos jaunime, laukia sunkus, bet garbingas uždavinys: ne nuo langų, bet nuo pamatų pastatyti savo krašto ateitį. Bažnyčia žengia išvien su jumis.“
„Popiežius Pranciškus save laiko jaunimo draugu, savu, matosi, kad jis su jaunimu gerai jaučiasi ir labai tiki jaunu žmogumi. (…) Renginys Katedros aikštėje – tai ne tik susitikimas su popiežiumi, čia skambės ir asmeninės jaunų žmonių istorijos. Vizito moto yra „Kristus Jėzus mūsų viltis“, tad dalyviai dalinsis savo realiomis istorijomis apie tai, kur jiems reikalinga viltis ir kokiu būdu Kristus Jėzus tampa viltimi jų gyvenime. Bus keletas jaunimo liudijimų, po to kalbės pats popiežius. Tikimės, kad tas laikas su popiežiumi bus ne tik pabuvimui ir pasimojavimui, bet ir dialogui, kai kalbės abi pusės“, – sakė K.Žaldokaitė.
Popiežiaus Pranciškaus susitikimas su jaunimu numatytas šeštadienį, rugsėjo 22 dieną. Laukiant popiežiaus Vilniaus Katedros aikštėje vyks programa jaunimui.
