2016 10 18

Privalomas gyvenamosios vietos deklaravimas gali būti pratęstas dar metams

Kitąmet turėjęs įsigalioti privalomas faktinės gyvenamosios vietos deklaravimas gali būti atidėtas metams.
Nekilnojamasis turtas
Būstas / 123RF nuotr.

Antradienį parlamentarai bendru sutarimu po pateikimo pritarė tokiai Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisai. Toliau jis bus svarstomas Seimo komitetuose, vėl jį svarstyti posėdžių planuojama lapkričio 3 dieną.

„Jos (pataisos – BNS) reikalingos, kad būtų pratęstas (deklaravimo) tvarkų sureguliavimas, nes dabar žmonės pakliūva į spąstus, pavyzdžiui, jie nuomoja butą, šeimininkai nenori deklaruoti jų gyvenamosios vietos, savivaldybėse jie susiduria, kad vaikų mokyklose neregistruoja pagal gyvenamą vietą, kyla klausimai dėl išmokų ir visi kiti dalykai. Buvo pavesta ministerijoms tą klausimą sutvarkyti, bet ministerijos neįvykdė sprendimo, todėl prašome pratęsti dar dvylikai mėnesių tos normos įsigaliojimą“, – BNS sakė Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas.

Jeigu minėta pataisa nebūtų pratęsta, žmonės, kurie iki 2016 metų sausio 1 dienos buvo įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą prie savivaldybių („prisiregistravę prie savivaldybių“), iki 2017 metų sausio 1 dienos turi deklaruoti faktinę gyvenamąją vietą, pavyzdžiui, nuomojamame būste.

Gyvenamosios vietos nedeklaravę asmenys nebegalės kreiptis dėl pašalpų, išmokų vaikams, paramos mokinio reikmenims, nemokamo maitinimo mokiniams, šalpos išmokų ir vienkartinių pašalpų.

Pagal naująją tvarką, į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ribotam terminui galės būti įtraukiami tik benamiai, taip pat asmenys, palikę vaikų globos namus ar šeimyną, atliekantys bausmę pataisos įstaigose ar laikomi tardymo izoliatoriuose bei tie, kurie teismo sprendimu gydomi specializuotose psichikos sveiktos įstaigose.

Įstatymo pataisą pateikęs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo, kad privalomas faktinis gyvenamosios vietos deklaravimas būtų taikomas nuo 2018 metų sausio.

Taip pat matoma ryški tendencija, kad nėra sudaromos būsto nuomos sutartys, tokiu būdu vengiant mokesčių mokėjimo valstybei ar dėl kitų priežasčių.

„Įvertinus dabartinę situaciją, matyti, kad dalis asmenų dar susiduria su sunkumais deklaruojant faktinę gyvenamąją vietą dėl, pavyzdžiui, būsto nuomotojų nenoro leisti nuomininkams deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame būste“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Anot jo, taip pat matoma ryški tendencija, kad nėra sudaromos būsto nuomos sutartys, tokiu būdu vengiant mokesčių mokėjimo valstybei ar dėl kitų priežasčių.

„Manytina, jog būtina stiprinti būstų nuomotojų kontrolę nelegalios nuomos mastams mažinti, ir asmenys, kurie nuomojasi būstus, galėtų įgyvendinti Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme numatytą teisę deklaruoti gyvenamąją vietą ten, kur faktiškai gyvena. Tam būtini aktyvesni aiškinimo ir viešinimo veiksmai savivaldybėse, kuriuos numatoma vykdyti per ateinančius metus“, – teigiama aiškinamajame rašte.

Registrų centro duomenimis, šių metų liepą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą buvo įtraukta 92 tūkst. 718 asmenų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų