Tuo metu gyventojai, turintys apsispręsti, ką daryti, jaučiasi tapę sistemos įkaitais. „Atsidūrėme kažkokioje nesąmonėje. Ne vienus metus šiukšles iš mūsų gatvės vežė privati bendrovė, jai už tai per mėnesį mokėdavome po 14 Lt. „Kauno švara“ tas pačias paslaugas siūlo už dvigubai didesnę sumą. Tačiau rinktis aš negaliu: turiu pasirašyti sutartį su „Kauno švara“ arba tapsiu skolininku. To nebūtų, jei kažkas nebūtų priėmęs nenormalaus sprendimo“, – sakė Sargėnuose gyvenantis Vytautas V.
Dirba pagal miesto tarybos patvirtintą tvarką
„Kauno švaros“ atstovai neneigia, kad jų siūlomų paslaugų įkainiai didesni: privačiose valdose gyvenančius kauniečius pasiekusiose sąskaitose numatyta, jog iki šiol sutarties su „Kauno švara“ nesudaręs privataus būsto šeimininkas per mėnesį turės mokėti 25 centus už kvadratinį metrą gyvenamojo ploto. Tačiau taikomas mėnesinis mokestis vienam gyventojui nebus didesnis nei 37,5 Lt per mėnesį. Be to, kaina esą realiai bus mažesnė: fiksuotą mėnesinę sumą mokės tik tie gyventojai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebendradarbiaus su „Kauno švara“.
Žmonės, kurie buvo sudarę sutartis su privačiais šiukšlių vežėjais, rėmė nelegalų verslą. Tai jie turi suvokti, – sakė „Kauno švaros“ generalinis direktorius D.Tumynas.
Kauno šiukšlininkai palieka galimybę ir iki šešių mėnesių nemokėti už atliekų tvarkymą tiems vartotojams, kurie ilgam išvykę iš namų (tereikės pristatyti pažymą iš seniūnijos). Šiuo metu tokių vartotojų „Kauno švaroje“ užregistruota 156. Piktnaudžiaujantiems šia išimtimi ar piktybiškai nemokantiems šiukšlių mokesčio nežadama nuolaidžiauti. Jei skolos augs, vartotojas sulauks žinių iš antstolių.
Bendrovės „Kauno švara“ generalinio direktoriaus Daliaus Tumyno teigimu, gyventojai turi suvokti kelis esminius naujosios tvarkos momentus.
„Kauno miesto komunalinių atliekų tvarkymą savivaldybė yra pavedusi „Kauno švarai“, kaip savivaldybės įmonei. Be mūsų Kauno mieste atliekų tvarkyti niekas negali. Yra piratinės įmonės, kurios veikia neteisėtai, jie vadinasi atliekų vežėjais. Tačiau jie neturi atliekų tvarkytojų statuso, todėl tiesiog daro verslą, kurio esmė – „mes padarysime pigiau negu „Kauno švara“. Tačiau jie nesiima veiklų, kurios nuostolingos. Pavyzdžiui, neveža gyventojų, gyvenančių užkampyje, šiukšlių. Vien nuvažiuoti iki jų kiek kainuoja. Tuo metu „Kauno švara“ elgiasi, kaip liepia savivaldybės priimti nutarimai: iš visų gyventojų už šiukšlių tvarkymą imti vienodą mokestį ir visiems suteikti vienodas paslaugas“, – kalbėjo D.Tumynas.
Pašnekovo teigimu, sprendimas įvesti rinkliavą už šiukšles visiems Kauno gyventojams bus ekonomiškai naudingas ne tik įmonei, bet ir patiems gyventojams: miestas gaus daugiau lėšų. Pasak D.Tumyno, privačių valdų savininkams pradėjus sudaryti sutartis su „Kauno švara“, paaiškėjo, kad iki šiol už šiukšlių išvežimą Kaune nemokėjo daugiau nei 5 tūkst. gyventojų: „Iš to išplaukia nelegalūs sąvartynai ir visa kita.“
Mūsų paslaugų poreikis didžiulis. Nėra nė dienos, kad nesulauktume skambučių iš žmonių, klausiančių, ar galėtų sudaryti sutartį su mumis. Kauniečiai nepatenkinti dabartine tvarka, kuri jiems neleidžia rinktis.
Laukia Konkurencijos tarybos sprendimo
Už borto likę privačių įmonių, norinčių teikti atliekų tvarkymo paslaugas, vadovai laukia lemiamo Konkurencijos tarybos sprendimo. Skundus dėl Kauno miesto valdžios pažeisto Konkurencijos įstatymo šiai institucijai yra padavusios dvi Kauno bendrovės – „Dzūtra“ ir „Vitaresta“. Pateikti skundai bus nagrinėjami lapkritį. Kaip elgsis toliau, verslininkai ketina apsispręsti tuomet, kai sulauks Konkurencijos tarybos verdikto.
„Mūsų paslaugų poreikis didžiulis. Nėra nė dienos, kad nesulauktume skambučių iš žmonių, klausiančių, ar galėtų sudaryti sutartį su mumis. Kauniečiai nepatenkinti dabartine tvarka, kuri jiems neleidžia rinktis. Nereikėtų net reklamos – turėtume abonentų. Tačiau reikia sulaukti Konkurencijos tarybos sprendimo. Jei turėsime teisinį pagrindą, sieksime, kad mums būtų suteikta teisė pasiūlyti kauniečiams savo paslaugas“, – sakė „Vitarestos“ direktorė Rasa Janušienė.
