23 metų vilnietė Ilona (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) neseniai grįžo iš Londono, kur baigė bakalauro studijas. Vilniuje ėmė ieškoti darbo ir prisiregistravo Darbo biržoje. Po dviejų mėnesių susirado darbą, kuriame užmokestis yra mokamas pagal IDV. Darbdavys Iloną įspėjo, kad ji, metų gale deklaruodama pajamas, turės pati susimokėti mokesčius, kurie jai darbdavio bus pervedami į atskirą banko sąskaitą.
Viskas ėjosi gerai, tačiau po 1,5 mėnesio Ilona susirgo ir jai teko kreiptis į Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santariškių klinikas. Ten mergina buvo informuota, kad yra nedrausta Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) ir visos paslaugos yra mokamos. Taip pat buvo pasiūlyta nuvykti į Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK). Ilonai VLK buvo paaiškinta, kad, net sumokėjusi PSD, ji bus drausta tik po 3 mėnesių. Maža to, norėdama, kad draudimas būtų įjungtas iš karto – privalo sumokėti nustatytą 3 tūkst. litų mokestį. Tai patvirtino ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) konsultantai.
„Nustebau – už ką man reikia mokėti 90 litų, jeigu nesu drausta? VLK konsultantai man tik atsakė, kad ne jie kuria įstatymus ir man padėti negali“, – teigė Ilona.
Nukentėjusiųjų – tūkstančiai
Pasirodo, Ilonos istorija nėra vienintelė. Su PSD spragomis susidūręs jau yra ne vienas. Neretai pasitaiko atvejų, kai asmuo moka dvigubą ar net trigubą sumą – 180–270 litų per mėnesį. Toks PSD skaičiuojamas, jeigu asmuo, pavyzdžiui, dirba dvejuose darbovietėse ir dar verčiasi individualia veikla. Kol kas nei „Sodroje“ nei Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI) triguba suma nėra traktuojama kaip permoka ir permokėtos pinigų sumos susigrąžinti neįmanoma, nes to nenumato Sveikatos draudimo įstatymas.
„Svarbiausia akcentuoti, kad įstatymas numato, jog asmuo, nesvarbu, keliose darbovietėse dirbtų, jam (ar darbdaviui, jeigu dirbama pagal darbo sutartį) įstatymuose numatyta prievolė mokėti PSD, kitaip tariant, už kiekvieną vykdomą veiklą yra mokamas PSD. Vadovaujantis įstatymo nuostatomis, negalima jo traktuoti kaip permokos ar trigubo apmokestinimo, nes LR Darbo kodekse asmeniui suteikiama galimybė dirbti keliose darbovietėse ar vykdyti kitą veiklą, už kiekvieną mokant įstatymo numatytus mokesčius. Taigi atsakant į klausimą, ar asmuo teisiškai turėtų galimybę kreiptis ir prašyti permokos grąžinimo, atsakymas būtų „ne“, – portalui LRT.lt teigė teisininkė Česlova Mikelė.
Teisininkė pridūrė, kad pasitaiko situacijų, kai, siekiant sugriežtinti įstatymo laikymąsi, pažeidžiamos ir asmenų teisės.
VMI duomenimis, Lietuvoje 2013 m. birželio mėn. buvo 54015 registruotų IDV pažymų. Jeigu šie asmenys PSD sumoka metų gale, esamuoju laiku jie yra nedrausti. Nebent dirba pagal darbo sutartį – tuomet PSD mokamas dvigubas: 180 litų (vieną pusę nuo atlyginimo sumoka darbdavys, kitą – pats darbuotojas).
Su panašiomis problemomis dėl PSD susiduria honorarus gaunantys autoriai bei studentai, pasibaigus jų sutarčiai su mokymo įstaiga. Jeigu pastarieji nuspręs ieškoti darbo savarankiškai ir per mėnesį neįsidarbins, jų draudimas nutrūks, bet metų gale jie vis vien privalės mokėti 90 litų PSD už kiekvieną mėnesį. Be to, jeigu nutrūkus draudimui, studentas įregistruos IDV ir iš karto sumokės PSD, draudimas įsigalios tik po 3 mėnesių.
Piliečiai verčiami „bomžais“
Auditorius Artūras Kapitonovas PSD vadina viena iš Lietuvos mokesčių sistemos „nesąmonių“. Anot jo, PSD įstatyme yra daug neapibrėžtų dalykų, kurie sukelia problemų Lietuvos piliečiams, be to, mokestis neturi nieko bendro su sveikatos draudimu.
„Įstatymas 2009 m. buvo priimtas skubos tvarka. Specialistai Andriaus Kubiliaus vyriausybei siūlė to mokesčio neįteisinti tol, kol jame nėra tvarkos, bet jų nuomonės niekas nepaisė. [...] Jau praėjo 4 metai, o įstatymas dar nėra sutvarkytas“, – teigė A. Kapitanovas.
Auditorius pabrėžia, kad, net ir sąžiningai 20 metų dirbantis asmuo, dėl tam tikrų priežasčių netekęs darbo ir per mėnesį nesusiradęs kito, tampa sveikatos draudimo „bomžu“ – jam nemokamos gydymo paslaugos neteikiamos. Auditorius sutinka, kad kenčia ir tie, kurie metų gale, teikdami asmenines deklaracijas, moka už kiekvieną mėnesį po 90 litų, bet metų eigoje nėra drausti PSD. Taigi už draudimą privalo mokėti visi, bet ne visi jį gauna.
Anot A. Kapitanovo, PSD gali būti palankus tiems, kurie nori apgaudinėti. Galimi tokie variantai, kai PSD nemokantis asmuo įsidarbina fiktyviai vien tam, kad jam tą mėnesį nereiktų mokėti 90 litų PSD.
Vienintelė išeitis – panaikinti?
Vienas PSD priešininkų ir tokio A. Kubiliaus vyriausybės sprendimo kritikų – ekonomistas prof. Raimondas Kuodis. Profesorius LRT.lt sakė, kad PSD su draudimu „neturi nieko bendro“ ir jo įvedimas sujaukė Lietuvos mokesčių sistemą.
„Vienintelis būdas išspręsti su PSD susijusias problemas – visai panaikinti šį mokestį. [...] Tai padaryti siūliau tiek A. Kubiliaus, tiek dabartinei Algirdo Butkevičiaus vyriausybei. Beje, dabartinėje vyriausybėje panaikinimui pritariančių atsirado daug daugiau“, – portalui LRT.lt sakė R. Kuodis.
Kiek kitokios nuomonės laikosi A Kapitanovas. Auditorius įsitikinęs, kad pirmiausia įstatyme reikėtų nustatyti „lubas“, nes dabar nustatyta tik minimali suma, o keliose darbo vietose dirbantys asmenys, PSD per mėnesį mokantys net po kelis kartus didesnes sumas, neturi galimybės susigrąžinti pinigų arba persikelti permokas į kitus metus.
„Tvarkos nėra ir todėl, kad PSD kontroliuoja dvi institucijos – „Sodra“ ir VMI. Labai trūksta jų tarpusavio sąveikos. Mano praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai asmuo moka PSD „Sodrai“, o VMI taip pat reikalauja pinigų, nes iš „Sodros“ negavo informacijos apie to asmens mokėjimus“, – tvarkos trūkumą pabrėžė A. Kapitanovas.
