Sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė pranešė, jog sutartį su įmone, laimėjusia „ledo“ vakcinų transportavimo konkursą, bet anksčiau gaminusia tik maistą, svarstoma nutraukti.
Seimo SRK posėdyje dalyvavęs Privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius teigė, jog privatininkai šiuo metu turi ypač daug darbo:
„Privačios įstaigos dabar dirba labai didžiuliu krūviu ir tai logiška, nes dalis valstybinių įstaigų yra užsidarę, dalis medikų serga.“
Siūlo padėti su vakcinų pervežimu
Pasak L.Paškevičiaus, privačios įstaigos galėtų aktyviau įsitraukti į vėlesnį skiepijimo COVID-19 vakcina etapą:
„Antriniam procese privačios įstaigos mato savo nemažą indėlį. Mes esame raštu pateikę siūlymus, kad šeimos medicinos tinklas, kartu ir viešosios, ir privačios įstaigos galėtų efektyviausiai dalyvauti antriniame vakcinacijos procese, nes šeimos gydytojai geriausiai pažįsta savo pacientus, galėtų juos įkalbinti vakcinuotis.“
Privatininkai, L.Paškevičiaus teigimu, galėtų pagelbėti ir su COVID-19 vakcinų transportavimu.
„Mes esame pateikę siūlymą dėl mūsų asociacijai priklausančių laboratorijų. Jos turi didžiulę logistikos sistemą, ir savo sąskaita yra pasirengusios išvežioti vakcinas daugiau kaip į 300 vietų, jeigu reikėtų. Jos turi šaltkrepšius ir kitą įrangą“, – tikino asociacijos prezidentas. Anot jo, vienas iš asociacijos narių turi ir tris „ledo“ vakcinų gabenimui reikalingus šaldytuvus.
Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis, parlamentinio SRK narys Remigijus Žemaitaitis nusistebėjo, kodėl šiuo siūlymu nepasinaudota.
„Kodėl nebuvo pasinaudota šia paslauga, jei buvo siūloma nemokamai ir kodėl tam buvo išleista, ištaškyta tiek pinigų?“ – klausė jis, atliepdamas dėmesį į tai, jog dalies COVID-19 vakcinų transportavimu už 462 tūkst. eurų rūpinsis įmonė, neturinti tokios patirties ir anksčiau užsiėmusi tik veganinio maisto gamyba.
Ministerija kritikuoja pervežimo kokybę
Sveikatos apsaugos viceministrė Ž.Simonaitytė tikino, jog su minėta įmone vakcinų pervežimo sutartį svarstoma nutraukti ir skelbti naują konkursą.
„Taip, paveldėjome pirkimą, kuris buvo pradėtas dar gruodžio pradžioje. <...> Turime realybę, kaip ir daug kitų dalykų, kuriuos paveldėjome, čia jau turime su tuo susitaikyti. Nesiteisiname, šiuo metu vertiname situaciją.
Panašu, kad linkstame link to, kad ta sutartis bus nutraukta, nes nesame patenkinti pervežėjo paslaugų teikiama kokybe. Diskutuojame, kaip skelbti naują pirkimą, į komisiją įtraukiant ir Centrinę pirkimų organizaciją, ir – stebėtojų teisėmis – Viešųjų pirkimų tarnybos atstovus, kad panašių problemų nebūtų“, – dėstė viceministrė.
Linkstame link to, kad ta sutartis bus nutraukta.
L.Paškevičius tikino, jog vakcinuojant medikus trūksta skaidrumo.
„Savivaldos institucijos, kurios koordinuoja, kiekviena turi neaiškius procesus ir procedūras“, – teigė jis.
Nesulaukia kvietimų skiepytis
Pasak L.Paškevičiaus, dalis privačiose įstaigose dirbančių medikų kvietimų vakcinuotis nesulaukia.
„Dalis medikų, kurie priklauso tai pačiai specialybei, dirba ne COVID-19 skyriuose, organizuojančiose institucijose arba kitose viešose įstaigose, yra vakcinuoti, o tie patys medikai, kurie privačiose įstaigose, jie net kvietimų nėra gavę. Tai, manyčiau, kontrolė, priežiūra ir koordinacija yra reikalinga“, – dėstė privačių sveikatos priežiūros įstaigų atstovas.
Jis siūlė peržiūrėti ir ministro įsakymu patvirtintą prioritetinių grupių skiepijimo sąrašą – esą šeimos gydytojai, lankantys COVID-19 pacientus namuose, jame turi atsidurti aukščiau.
Į sąrašą, pasak jo, taip pat turėtų patekti privačiose įstaigose hemodializės paslaugas teikiantys darbuotojai, privačiai dirbantys odontologai, teikiantys paslaugas ir COVID-19 pacientams.
Ragina siųsti pacientus reabilitacijai
Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos prezidentas Artūras Salda ragino aktyviau skirti reabilitacijos paslaugas tiems, kurie prasirgo COVID-19 ir kurie jaučia liekamuosius ligos reiškinius.
Tai esą išeitų į naudą ne tik pacientams, bet ir pačioms įstaigoms.
„Tokia reabilitacija yra būtina ir labai reikėtų politikų valios, Sveikatos reikalų komiteto sprendimų ir valios, numatyti, kad tokie pacientai būtų pradėti siųsti būtinai reabilitacijai, nes, šiandien dienos duomenimis, jau beveik 170 tūkst. yra sergančių, kurių apie 100 tūkst. pasveikusių.
Tai leistų ir žmonėms sveikatą pataisyti, ir leistų medicininės reabilitacijos įstaigoms išgyventi ne iš labdaros ar subsidijų, o teikiant valstybei reikalingas paslaugas“, – Seimo SRK komiteto posėdyje teigė A.Salda.
Valstybinės ligonių kasos direktorius Gintaras Kacevičius tikino, jog problemų išleidžiant žmones į reabilitacijos klinikas nėra.
„Problemos čia nėra, yra atitinkamas įkainis, tokie pacientai bus apmokami. Aš tik spėju, kad jų srautas dabar labai sumažės dėl to, kad mažėja naujų atvejų“, – svarstė jis.
Savivaldybės skiepija skirtingais tempais
Apie privatininkų įsitraukimą į COVID-19 pacientų gydymą kalbėjusi Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja sveikatos klausimais Goda Keso tikino, jog tai daro ne visos įstaigos.
„Vienose savivaldybėse privačios įstaigos gana šauniai įsitraukusios, kitose – jokio indėlio nėra. Pirmo karantino metu apskritai jos buvo užsidariusios“, – kalbėjo asociacijos atstovė.
Savivaldybės, pasak jos, dabar neatsigina gyventojų, susirūpinusių vakcinacija, skambučių:
„Iš Sveikatos apsaugos ministerijos labai pasigendame konkrečios, aiškios viešinimo kampanijos, nes savivaldybės dabar užverstos skambučiais, dėl skiepijimo - dabar skambina be proto daug žmonių, įmonių, organizacijų ir taip toliau.“
G.Keso taip pat atkreipė dėmesį į ministro patvirtintą prioritetinių gyventojų grupių skiepijimo tvarką – esą ją rengiant neatsižvelgta į savivaldybių dydžius.
Kyla nepasitenkinimas, kodėl vienose savivaldybėse greičiau skiepija, kitose – lėčiau.
„Kai mažose savivaldybėse pereinama prie tolimesnio skiepijimo prioritetų, tolimesnės grandies, tuo tarpu didžiosios savivaldybės dar vis skiepija aukščiau esančias prioritetines grupes. Kyla nepasitenkinimas, kodėl vienose savivaldybėse greičiau skiepija, kitose – lėčiau“, – dėstė Savivaldybių asociacijos patarėja.
Pasak jos, trūksta konkretumo ir dėl vienos nuostatos – pagal ją bus pradėtas „kitų“, tai yra anksčiau nepaskiepytų asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų skiepijimas.
„Tikrai kils nepasitenkinimas, kas pirmiau bus skiepijamas“, – teigė G.Keso.
Perskirstyti „ledo“ vakcinų neįmanoma
Ž.Simonaitytė paaiškino, jog „ledo“ vakcinų perskirstyti tarp savivaldybių, jei skiepijimo greičiai jose nevienodi, neįmanoma.
O ir skirtumai esą atsiranda dėl to, nes skirtingas žmonių skaičius savivaldybėse turi COVID-19 antikūnus.
„Vienoje savivaldybėje yra atliekami antikūnų testai, nustatoma, kad daugiau žmonių turi natūralius antikūnus, ir savivaldybėje toliau keliaujama prioriteto eile žemyn. O kitose savivaldybėse, kur tokia žmonių grupė yra mažesnė, vis dar dirbama su aukštesniu prioritetu“, – dėstė viceministrė.
„Vakcina yra labai specifinė – šalčio kelio vakcina – ir jos pervežimas iš vienos į kitą savivaldybę, jau paskirsčius, yra negalimas. <...> Čia mes esame įkalinti šalčio vakcinos ir tų perskirstymų padaryti, deja, bet negalime“, – pridūrė ji.
Perskirstymų padaryti, deja, bet negalime.
Atsakydama į privatininkų siūlymus įsitraukti į COVID-19 vakcinacijos procesą, Ž.Simonaitytė teigė, kad jų pagalbos gali prireikti kviečiant žmones skiepytis.
„Diskutuojame su savivaldybėmis ir turbūt keliausime link to sprendimo, kad į vakcinacijos procesą geriausia būtų įtraukti šeimos gydytojus, kad jie turėtų būti pagrindiniai žmonės, bet galutiniai sprendimai nepriimti“, – teigė viceministrė.
Lietuvos gyventojai šiuo metu yra skiepijami dviejų tipų – kompanijų „BioNTech“ ir „Pfizer“ bei įmonės „Moderna“ – COVID-19 vakcinomis.
Jos turi būti transportuojamos specialioje įrangoje, palaikant tam tikrą temperatūrą.
