Nuo praėjusių metų spalio veikiantį privatų darželį lanko 11 skirtingo amžiaus vaikų, nuo 2 iki 4 metų. Juos prižiūri trys ikimokyklinio ugdymo išsilavinimą turinčios moterys.
 |
| Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Namas, kuriame įsikūręs privatus darželis |
Pasak darželį įkūrusios kaunietės Rasos Tamašauskaitės, vienu metu darželį gali lankyti 14 vaikų, tačiau iki šiol tiek norinčių nebuvo. Pagrindinė priežastis – kaina. Daugeliui kauniečių per brangu už mėnesį mokėti beveik 900 litų.
„Prieš kurdama privatų darželį domėjausi jais. Iš diskusijų internete ir kitur atrodė, kad ne tik Vilniuje, kur privačių vaikų darželių yra ne vienas, bet ir Kaune tokių įstaigų labai reikia. Tačiau realybė pasirodė kitokia: tėvams svarbi aplinka, vaiko ugdymas, asmeniška priežiūra, tačiau kaina, kurią už tai reikia sumokėti, daugumai yra svarbiausias dalykas“, – apgailestavo privataus darželio Kaune steigėja.
Prieš kurdama privatų darželį domėjausi jais. Iš diskusijų internete ir kitur atrodė, kad ne tik Vilniuje, kur privačių vaikų darželių yra ne vienas, bet ir Kaune tokių įstaigų labai reikia. Tačiau realybė pasirodė kitokia: tėvams svarbi aplinka, vaiko ugdymas, asmeniška priežiūra, tačiau kaina, kurią už tai reikia sumokėti, daugumai yra svarbiausias dalykas
Tik atidarius privatų Kauno darželį už mėnesį (jei vaikas darželį lanko 5 kartus per savaitę) tėvams tekdavo mokėti po 1100 litų. Nuo sausio kaina sumažinta iki 880 litų. Pasak R.Tamašauskaitės, tai padaryta iškart, kai įsigaliojo nauja tvarka: nuo 2011 metų sausio 1-osios tiek valstybinės, tiek privačios įstaigos, vykdančios ikimokyklinio ugdymo programas, gauna vadinamąjį „darželinuko krepšelį“. Lėšos jame numatytos vaiko ugdymui – 4 val. per dieną ir ne mažiau kaip 20 val. per savaitę. Anksčiau privatūs darželiai valstybės nebuvo remiami.
„Tikimės, kad ikimokyklinuko krepšelis paskatins žmones kurti privačius darželius. Savivaldybė į privačias ugdymo įstaigas nežiūri kaip į konkurentus valstybiniams darželiams. Jie greičiau pagalba, sprendžiant vietų stokos problemą, galimybė paįvairinti Kaune esančių ikimokyklinių ugdymo įstaigų tinklą, praplėsti tėvų pasirinkimo galimybes“, – sakė Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus Neformaliojo ugdymo poskyrio vyriausioji specialistė Audronė Bukmanaitė.
Tačiau bent kol kas atrodo, jog Kaune tėvams net ir sumažinta privačių darželių kaina tebėra didelė, lyginant ją su 200 litų ar net mažesniu (jei taikomos lengvatos) mėnesiniu mokesčiu valstybiniame darželyje.
„Prieš Naujuosius pajutau didesnį tėvų susidomėjimą. Supratau, kad jie žino apie „darželinuko krepšelį“ ir tikisi, kad dėl to gali kristi mėnesinis mokestis. Tačiau sužinoję, kiek sumažinsime kainą, dauguma sakė, kad ji vis dar per didelė“, – sakė privataus Kauno darželio įkūrėja.
Prireikia nemažų investicijų
Nesuprantantiems, kodėl vis dėlto taip skiriasi mokestis valstybiniame ir privačiame darželyje, vertėtų pasidomėti reikalavimais, kurie keliami tokioms įstaigoms. Lyginant su ankstesniais metais, jie švelnesni. Tačiau išlaidos steigėjams dėl to beveik nesumažėjo.
Pernai liepą įsigaliojo nauja higienos norma, leidžianti lengviau pritaikyti įvairios paskirties patalpas ir erdvę lauke vaikų darželių veiklai, sumažinti reikalavimai dėl vaikų maitinimo, poilsio ir ugdymo. Tai paskatino privačių darželių bumą Vilniuje. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra įregistruota 21 privati ikimokyklinio ugdymo įstaiga, iš kurių – 14 lopšelių-darželių ir 7 darželiai, taip pat 1 darželis-mokykla. Daugiausia jų veikia sostinėje.
 |
| Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Privataus darželio Kaune steigėja Rasa Tamašauskaitė |
Susidomėjusių steigimo galimybe yra ir Kaune, Klaipėdoje. Pirmoji jiems tenkanti užduotis – apskaičiuoti, kiek kainuos darželio įkūrimas. Pasak Kauno privataus darželio įkūrėjos, brangiausia investicija buvo ventiliacinės sistemos įrengimas. Nemažą sumą teko atseikėti ir tvarkant kiemą, kur įrengta visus saugumo reikalavimus atitinkanti žaidimo aikštelė.
Iššūkis – surasti tinkamas patalpas
Privatų darželį-pradinę mokyklą Kaune norintis steigti pedagogas Olivijus Spitrys įsitikinęs, kad didžiausia problema, su kuria susiduria visų privačių ugdymo įstaigų steigėjai, – tinkamų patalpų trūkumas. „Iš savivaldybės nieko nesitikime, nes nenorime, kad ji būtų įstaigos dalininkė. Todėl ieškome atskiro namo, prie kurio būtų kiemas, galbūt daržas, kiti pastatai, kuriuose būtų galima auginti savo daržoves, gyvūnėlius. Tačiau kol kas nieko tinkamo neradome“, – sakė kaunietis.
R.Tamašauskaitė pasakojo, kad ieškodama vietos savajai įstaigai, lankėsi net ir pastatuose, kur anksčiau veikė valstybiniai darželiai. O namą, kuriame įkūrė darželį, pasiūlė pažįstami: „Jei savo patalpų neturi, sudėtinga, nes pritaikyti svetimą namą vaikams kainuoja: viską reikia pertvarkyti, pradedant tualetais, baigiant žaidimų aikštele lauke. Be to, nėra garantijų, kad po metų tavęs neišvarys.“
 |
| Dr. A.Landsbergienės asmeninio archyvo nuotr./Belgijoje esantys privatūs darželiai Lietuvos higienos normų neatitinka. Daugeliui lietuvių tėvų jie taip pat atrodo per paprasti. |
Užsienyje privatūs darželiai neretai veikia ne nuosavuose namuose, bet butuose. Tačiau Lietuvoje apie privačius darželius galvojantys žmonės sako tokių variantų net nesvarstę. „Neįsivaizduoju darželio bute. Juk tada nėra nuosavos teritorijos, žaidimų aikštelės“, – išgirdusi klausimą apie darželį bute sakė privataus Kauno darželio įkūrėja.
Paprašyti įvardinti pagrindinius skirtumus tarp valstybinio ir privataus darželio, „15min“ pašnekovai išskyrė šiuos: privatūs darželiai nuo valstybinių skiriasi pedagogų ir vaikų santykiu (privačiuose vienas auklėtojas rūpinasi mažesniu skaičiumi vaikų), priemonių gausa, taip pat ugdymo įvairove, naudojama metodika, bendravimu su tėvais, kurie apie savo vaikų ugdymą ir pasiekimus gali sužinoti daugiau).
Lietuviai – ilgo proceso pradžioje
Edukologijos mokslų daktarė ir 4 vaikų mama Austėja Landsbergienė keletą metų su šeima gyveno Belgijoje, kur jos vaikai lankė privačius darželius ir mokyklas. Kaip edukologei ir tarptautinių mokyklų akreditacinių komandų narei jai teko lankytis ne vienos šalies privačiose ugdymo įstaigose. Sugrįžusi į Lietuvą vilnietė savo gimtajame mieste atidarė privatų darželį „Vaikystės sodas“. Šiuo metu ieškoma vietos dar dviem privatiems darželiams sostinėje ir Kaune. Pasak A.Landsbergienės, Lietuva ikimokyklinio ugdymo srityje žengia tik pirmuosius žingsnius.
„Man patinka tvarka JAV: kiekvienas, užsimanęs steigti darželį ar dienos priežiūros centrą, gauna lapą, kuriame surašyta, ką, kada ir kaip reikia daryti. Toks aiškumas ir vieno langelio principas padeda žmogui apsispręsti imtis iniciatyvos. Lietuvoje jau atsirado dokumentas su tais žingsniais, tačiau neatsirado tiek aiškumo, kiek galėjo. Kitose šalyse, kur dideli mokesčiai, valstybė kompensuoja dalį (kartais net didžiąją) darželio steigimo išlaidų. Žodžiu, siūloma įvairi parama: ir finansinė, ir informacinė. Lietuvoje, drįsčiau teigti, tik kalbama, kad atsirado daug palengvinimų. Tačiau jie nėra esminiai“, – įsitikinusi ji.
Į kalbas, kad privatūs darželiai yra per brangūs vidutines pajamas gaunančiai šeimai, A.Landsbergienė atsako taip: skirtumas toks didelis, nes mokestis valstybiniuose darželiuose per mažas. „Ikimokyklinis ugdymas yra neformalusis ugdymas, vadinasi, nėra privalomas. Jis tik pagalba tėvams. Ar žinote, kiek kainuoja lopšeliai ir darželiai Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje? Pigiausi – apie 500 eurų. Manau, kad Lietuvoje normali valstybinio darželio kaina irgi turėtų būti apie 400–500 litų. Jei šeima yra socialiai remtina, galima kalbėti apie kainos mažinimą. Tačiau tada baigtųsi tos begalinės rinkliavos ir ta vargo vakarienė, kuri šiandien akivaizdi darželiuose. Be to, tada nebebaugintų dvigubai didesnė privačių darželių kaina“, – sakė pašnekovė.
