Išvedus 37 privačių Vilniaus darželių vidurkį, vidutiniškai darželio kaina mėnesiui išeina 290 eurų. Remiantis facebook grupėje „Ieškau auklės“ skelbimais ir auklės.lt duomenimis, galima sakyti, kad vidutinis valandinis auklės atlygis yra 3–3,5 euro per valandą.
Vienų ir penkerių metų dukras auginanti Eglė dabar jau džiaugiasi valstybiniu darželiu, bet prieš tai moteriai teko samdytis auklę. Vyresnioji jos dukra su aukle buvo palikta nuo vienų metų, nes, mamos nuomone, nesvarbu, ar į valstybinį, ar į privatų darželį, tokio amžiaus vaiką leisti yra per anksti.
Į darbą grįžau, kai dukrytei tebuvo metukai, o tokio amžiaus vaiką, mūsų su vyru supratimu, į bet kokį darželį vesti yra per anksti
„Į darbą grįžau, kai dukrytei tebuvo metukai, o tokio amžiaus vaiką, mūsų su vyru supratimu, į bet kokį darželį vesti yra per anksti. Todėl ieškojome auklės. Dabar auklė paima dukrą iš darželio, būna su ja ligos atveju. Į valstybinį darželį pradėjome eiti, kai vaikui buvo 2,5 metų. Darželis arti namų, girdėjome apie jį daug puikių atsiliepimų. Savo sprendimu esame labai patenkinti – auklėtojos puikios, infrastruktūra nebloga, o ir pačiam vaikui darželis labai į naudą. Tiek savarankiškumo, tiek socializavimosi prasme. Ligos, suprantama, lankant darželį padažnėjo, tačiau šiuo klausimu padeda likusi auklytė“, – pasakojo Eglė.
Moteris neslėpė, kad gerą auklę rasti kainuoja daug laiko, nervų ir pastangų, ypač kai tam skiriamas biudžetas nėra neribotas.
Du vaikus auginančiai Gabrielei teko samdytis auklę ir vesti vaiką į privatų darželį. Auklę moteris samdėsi, kai vaikas buvo dar labai mažas, nes praėjus metams po gimdymo Gabrielei teko grįžti į darbą.
Neslėpsiu, gerą auklę surasti yra nepaprastai sunku. Iš pradžių kreipėmės į auklių agentūrą, bet panašu, kad ji visiškai nekreipė dėmesio į mūsų keliamus lūkesčius, o tiesiog siuntė tai, ką turi
„Neslėpsiu, gerą auklę surasti yra nepaprastai sunku. Iš pradžių kreipėmės į auklių agentūrą, bet panašu, kad ji visiškai nekreipė dėmesio į mūsų keliamus lūkesčius, o tiesiog siuntė tai, ką turi.
Vaiką dar reikėjo kilnoti ir nešioti, o pirmoji kandidatė buvo nugaros problemų turinti mergina. Vėliau ieškojome ir patys, bet tai atrodė neįmanoma. Pokalbio metu kandidatės 40 minučių kalba apie atlygį, o apie vaiką net nepaklausia, nesidomi niekuo. Susidaro vaizdas, kad jos tik būtų savo laiką, bet nei bendravimo, nei užimtumo vaikui nesuteiktų. Tokių auklių pilna. Savąją nusisamdėme su draugės, kurios vaikas pateko į darželį, rekomendacija“, – sakė moteris.
Vaikui sulaukus tinkamo amžiaus, valstybiniame darželyje šeima vietos negavo, todėl nusprendė vaiką vesti į privatų darželį. „Po metų jame ir likome, nes vaikui nėra lengva adaptuotis, o ir finansai kol kas leidžia“, – kalbėjo Gabrielė.
Kristinos trejų metų berniukas lankėsi tiek privačiame, tiek ir valstybiname darželyje. Antraisiais vaiko gyvenimo metais moteris su šeima persikėlė gyventi į Vilniaus rajoną, tad valstybės suteiktos vietos ankstesnėje gyvenvietėje teko atsisakyti.
„Prie pat namų, savo gyvenvietėje, susiradome privatų darželį ir tuo labai džiaugėmės. Privataus darželio grupės mažesnės, mažojo gyvenime vyko dideli perversmai, tad jis galėjo gauti daugiau auklėtojų dėmesio, kurių ten buvo daugiau. Samdyti auklės neleido finansai, nes jau ir darželis buvo sunki našta. Nuo šių metų rugsėjo 1 dienos einame į valstybinį darželį Vilniaus rajone ir labai tuo džiaugiamės. Kai lankėme privatų darželį, viskas atrodė labai puiku, bet naujojo darželio auklėtoja mums patinka labiau“, – pasakojo Kristina.
Bet kartais tėvai vaikus vesti į privatų darželį renkasi dėl prastos valstybinių darželių kokybės. 4 metų atžalą auginanti Toma sako, kad privatų darželį renkasi todėl, jog tai yra pigesnis variantas, nei samdytis auklę, kuri, jos žiniomis, mėnesiui kainuotų maždaug 500 eurų. O darželio kaina – perpus pigesnė.
Moters teigimu, darželis leidžia vaikui socializuotis, integruotis į visuomenę, o su aukle į tai reikėtų investuoti daugiau lėšų, vaikas turėtų eiti į renginius, žaidimų kambarius. Toma sako, kad nors finansiškai ir ganėtinai sunku vaiką leisti į privatų darželį, į valstybinį vesti savo atžalą nekyla ranka.
„Į valstybinį darželį kažkaip vietą gavome, bet jos teko greitai atsisakyti. Vaizdas ten liūdnas, panašu, kad mažai kas keista nuo 1995 metų: lovytės išgulėtos, žaislai nudėvėti, sūpynės girgžda, o ir požiūris į vaiką pasenęs. Darželyje mums pasakė, kad niekas su pampersais čia nelaksto, tokių metų vaikas pats turi mokėti susitvarkyti, užpakalį nusivalyti. O vaikui juk tuo metu vos dveji metai buvo, visko su jais pasitaiko. Auklėtojoms atrodo, kad reikia džiaugtis, jog gauni vietą, bet tai absurdas.
Tada reikia džiaugtis, kai poliklinikoje tave apžiūri gydytojas, bet netinkamų vaistų išrašo. Gi apžiūrėjo, tai svarbiausia! Taip ir bus, kol nesikeis požiūris auklyčių, o kam stengtis, kai taip kovojama dėl vietos tenai. Be šių dalykų, mums su vyru užkliuvo ir nauja reforma, sakanti, kad į grupę turi tilpti 22–26 vaikai. Tai prieštarauja higienos normoms“, – pasakojo Toma, pridurdama, kad kartais tenka sulaukti paniekos iš kitų mamų dėl savo išsakomo požiūrio į darželį. Moteris mano, kad privataus darželio aplinka yra ergonomiškesnė, mitybos racionas labiau subalansuotas, už mokamus pinigus vaikas gauna daugiau daržovių ir vaisių.
Apie nemalonią patirtį valstybiniame darželyje pasakoja ir du vaikus auginanti Greta. „Abiems vaikams privatų darželį parinkome po to, kai daugiau nei pusmetį du vaikus teko vežioti į skirtingus darželius. Vieną į valstybinį kitą į privatų“,– pasakojo Greta. Jos jauniausia dukra gimusi balandį, o į valstybinį darželį vaiką galima vesti tik nuo rugsėjo.
Kol sūnus lankė valstybinį darželį, mes, tėvai, jam nuolat rinkdavome pinigus, nes nauja grupė neturėjo nieko. Reikėjo žaislų, muilo, tualetinio popieriaus.
Pasibaigus motinystės atostogoms moteriai teko suktis iš padėties kaip išeina, bet, sužinojusi, kad ir rugsėjį darželyje vietos gauti nepavyks, Greta vaiką išleido į privatų darželį. „Sūnus lankė „Žolyno“ darželį, kurį pradėjo remontuoti, per vasarą padaryti daugiau grupių. Kol sūnus lankė valstybinį darželį, mes, tėvai, jam nuolat rinkdavome pinigus, nes nauja grupė neturėjo nieko. Reikėjo žaislų, muilo, tualetinio popieriaus.
Įrengėme ir dvi smėlio dėžes, nes lauke nebuvo aikštelės, vaikai žemes kapstydavo“,– teigė Greta. Rugsėjo 1-ąją moteris vaiką paliko statybinėse dulkėse skendinčiame darželyje ir išgirdo, kad statybas norėtų pratęsti iki spalio, todėl moteris savo atžalą išleido į privatų darželį.
„Vėliau išgirdom, kad remontai tęsis ilgiau, nes reikia šildymo vamzdyną perkloti. Kai pagaliau sutvarkė darželį, praėjo visa žiema. Abu vaikai gavo vietas. Su vyru džiaugėmės, bet po pirmojo pokalbio su direktore supratome, kad vaikų ten vesti nepavyks, nes darželyje nėra prailgintos grupės. Vaikus reikia pasimti griežtai iki 18 valandos, o vyras geriausiu atveju spėtų 18:10. Tas 15 minučių skirtumas mums kas mėnesį kainuoja kelis šimtus, bet galiausiai mes stengiamės uždirbti daugiau ir džiaugiamės, kad vaikai laimingi privačiame darželyje.“
Vaikų psichologės Almos Želvienės teigimu, pasakyti, kas yra geriau, ar vesti vaiką į darželį, ar samdyti auklę – neįmanoma, nes tai priklauso nuo vaiko.
„Žinoma, darželyje yra kolektyvas, vaikas bendrauja, mokosi, auga santykiuose, mokosi dalytis, spręsti konfliktus. Darželyje jis susiduria su įvairesnėmis situacijomis nei paliktas su vienu suaugusiuoju, kuris paprastai stengiasi taikytis prie atžalos poreikių. Tai didžiausias skirtumas.
Bet svarbu nepamiršti, kad yra vaikų, kuriems sudėtinga būti kolektyve, todėl tėvai sąmoningai gali palikti vaiką su aukle. Taip pat jeigu vaikas turi sveikatos problemų, padidintą jautrumą tam tikriems dirgikliams, auklė būtų geresnis variantas“, – sako A.Želvienė, pridurdama, kad visgi kiekviena situacija reikalauja konkrečiai jai palankesnio sprendimo.
„Jokiu būdu negalima teigti, kad vienas variantas visiškai lenkia kitą“, – teigia ji.
