Trečiadienio rytą į 15min kreipėsi teisininkė Indrė Kaušylaitė-Rickė, kuri su vyru nuo antradienio yra priverstinai karantinuojami viešbutyje.
Ji kėlė klausimą, ar Lietuvoje paskelbta nepaprastoji padėtis, kuri leistų riboti asmenų konstitucines teises.
„Neskaitant kitų grubių asmens teisių ir laisvių pažeidimų, pavyzdžiui, į vieną patalpą priverstinai uždaromi nepažįstami vyrai ir moterys, asmenys „karantinuojami“ bendro naudojimo izoliacijos patalpose – koridoriuose ir kt.“, – rašo ji.
I.Kaušylaitė-Rickė pabrėžia, kad Vyriausybė pasirinko karantiną kaip ekstremalaus viešojo valdymo režimą, tačiau nepaprastoji padėtis įvesta nebuvo.
V.Sinkevičius: A.Veryga turėjo teisę nustatyti tokias sąlygas
Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius V.Sinkevičius 15min pabrėžė, kad Konstitucija garantuoja judėjimo laisvę, bet kartu numato išimtį, kada ši laisvė gali būti suvaržyta.
„Viena iš priemonių yra, kai reikia apsaugoti žmonių sveikatą. Konstitucinis pagrindas riboti, varžyti judėjimo laisvę įvedus karantiną, paplitus užkrečiamoms ligoms, yra“, – pabrėžė jis.
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas, anot jo, paskelbus karantiną visoje šalyje, leidžia nustatyti specialią asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, kelionių tvarką, ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, produktų gamybos, realizavimo, geriamojo vandens tiekimo, paslaugų tiekimo tvarką. Ir tuo riboti užkrečiamųjų ligų plitimą.
„Karantiną gali paskelbti Vyriausybė, karantino režimą irgi nustato Vyriausybė. Jos nutarime nustatyta, kad asmenims, grįžusiems iš užsienio valstybių, privaloma 14 dienų izoliacija. Vyriausybė, remdamasi įstatymu, nustatė specialią tvarką“, – kalbėjo jis.
V.Sinkevičius pabrėžė, kad Vyriausybės nutarime yra punktas, sakantis, jog paskelbus karantiną ekstremalios situacijos operacijų centro vadovas turi teisę nustatyti konkrečias karantino režimo priemones.
Šiuo atveju, kaip pabrėžė profesorius, operacijų vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, ir nustatė konkrečias karantino režimo priemones.
„Ar jos adekvačios, ar jos turi būti tokios griežtos, ar jos protingos – kitas dalykas. Bet formaliai tokią teisę jis turi“, – pabrėžė profesorius.
Anot jo, kai kalbama apskritai apie žmogaus teises, judėjimo laisvę ir šias priemones, visada reikia mėginti rasti konstitucinių vertybių pusiausvyrą ir atsakyti į klausimą, kokiai vertybei atiduodamas prioritetas.
„Negalima paneigti jokios konstitucinės vertybės, bet šioje situacijoje, be abejo, prioritetas turi būti atiduotas užkrečiamos ligos suvaldymui, apsaugoti žmonių sveikatą ir gyvybę, todėl kitos teisės truputį susiaurėja, bet jos visiškai nepanaikinamos, padidinamos tos teisės, kurios leidžia suvaldyti situaciją, riboti užkrečiamųjų ligų plitimą“, – teigė jis.
V.Sinkevičiaus teigimu, teisės požiūriu dėl to neturėtų kilti problemų.
Sąlygų nepaprastosios padėties įvedimui nėra
Konservatoriai neseniai iškėlė klausimą, ar karantiną paskelbusi Vyriausybė galėjo paskelbti tokius ribojimus ir ar tam nereikėjo pirma įvesti nepaprastąją padėtį.
Profesorius teigė, kad pasiūlymai įvesti nepaprastąją padėtį neturi konstitucinio pagrindo, nes pagal Pagrindinį įstatymą tokia padėtis įvedama tik kai kyla grėsmė konstitucinei santvarkai ir kai reikia apsaugoti visuomenės rimtį.
Kalbėti apie nepaprastosios padėties įvedimą nėra jokio teisinio pagrindo.
„Jokios grėsmės konstitucinei santvarkai nėra, grėsmės visuomenės rimčiai tikrai nėra, nes žmonės, nepaisant atskirų retų atvejų, paklūsta valstybės reikalavimams, laikosi taisyklių. Kalbėti apie nepaprastosios padėties įvedimą nėra jokio teisinio pagrindo“, – pabrėžė konstitucinės teisės specialistas.
Ką reiškia kiltų grėsmė konstitucinei santvarkai?
V.Sinkevičius sako, kad, pavyzdžiui, kas nors mėgintų jėga nuversti valdžią, prasidėtų riaušės, parduotuvių plėšimai, automobilių padeginėjamai.
„Visuomenės rimtis gali būti suprantama ir platesne prasme, bet juk niekas negali pasakyti, kad dabar visuomenėje yra ne rimtis, nėra tokių aplinkybių, nėra pavojaus konstitucinei santvarkai“, – teigė pašnekovas.
Siūlantieji įvesti nepaprastąją padėtį, anot profesoriaus, pamiršta, kad tokiu atveju atsirastų galimybė riboti labai daug teisių, kurios numatytos Konstitucijoje.
„Nepaprastoji padėtis yra kraštutinė priemonė. Ji turi būti taikoma tik tada, kai yra konstituciniai pagrindai ir ką gali įvesti tik Seimas“, – pabrėžė jis.
T.Birmontienė: įstatymas izoliuoti leidžia ne ilgiau kaip 7 dienas
Buvusi Konstitucinio Teismo teisėja, MRU Viešosios teisės instituto profesorė Toma Birmontienė atkreipė dėmesį, kad tarp prievartos ir savanoriškumo būtinas protingas balansas.
„Pandemija iš tiesų yra didelis iššūkis visai visuomenei, kyla pareigos ne tik valstybei, bet ir žmonėms. Net ir sudėtingiausiomis sąlygomis reikėtų nepamiršti Konstitucijos nuostatų, kurioje viena pagrindinių teisių – žmogaus laisvė, asmens neliečiamumas, orumo neliečiamumas“, – kalbėjo ji.
Laisvė, kaip priminė profesorė, gali būti varžoma tik įstatymu.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas, pasak T.Birmontienės, nustato būtino izoliavimo sąlygas. Pagal jį sergantys ir infekciją platinantys asmenys gali būti hospitalizuojami arba izoliuojami privalomai. Tačiau įstatymas numato, kad ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas be teismo sprendimo.
„14 dienų apskritai negalėtų būti priverstinės izoliacijos. Kad ji privaloma, kad žmonės gali būti raginami tai daryti – tai visiškai suprantama, aš nekalbu apie saviizoliaciją, kalbu tik apie priverstinį žmonių suvežimą į savivaldybės vietas, – kalbėjo ji. – Arba Seimas turi keisti įstatymą ir numatyti, kad 7 dienų terminas turi būti kitoks, nes jeigu ne, po 7 dienų turėtų būti teismo sprendimas – teismai Lietuvoje veikia.“
Profesorė įsitikinusi, kad būtina pasverti, ar tokių priemonių reikia. Be to, žiniasklaidoje stebint tai, kaip viskas vyksta, gali kilti klausimas, ar nėra pažeidžiamas žmogaus orumas.
T.Birmontienė mano, kad reikėjo pasirūpinti, kad žmonės kuo daugiau izoliuotųsi patys.
O kaip su tais, kurie nesilaikė šio įpareigojimo?
„Aš už griežtą atsakomybę. Supraskite, kad pareiga kyla ir žmogui, tai nereiškia, kad mes galima bet kaip elgtis. Taikykime griežtas atsakomybes“, – ragino ji.
D.Pūras: priemonės neproporcingos, neveiksmingos ir potencialiai žalingos
Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) direktorius Dainius Pūras trečiadienį išplatino pranešimą, kuriuo atkreipia visų valdžios institucijų ir visuomenės dėmesį į tai, jog reaguojant į epidemiją ir siekiant sustabdyti jos plitimą, paskutiniu metu vykdomosios valdžios sprendimais pradėtos taikyti neproporcingos, neveiksmingos ir potencialiai žalingos priemonės.
„Tokios priemonės, kaip privaloma ištisų grupių, be jokios atrankos, bendra izoliacija, nesuderinamos su Konstitucijos reikalavimais, pamina žmogišką orumą, diskriminuoja ištisas žmonių grupes, yra neproporcingos, neatitinka mokslo žiniomis grįstų rekomendacijų ir gali atnešti daugiau žalos negu naudos visuomenei ir valstybei“, – teigė jis.
Anksčiau buvo neatsakingai vėluojama su būtinais sprendimais, anot pranešimo, pavyzdžiui, pažeidžiant pacientų ir medikų teisę į sveikatą – delsiant užtikrinti prieinamumą prie reagentų ir medikų apsauginių priemonių, – o pastarųjų dienų vykdomosios valdžios sprendimai nepasirengus pradėti privalomą visų grįžtančiųjų iš užsienio piliečių izoliaciją yra kito nepageidaujamo kraštutinumo – nepasvertų skubių sprendimų, neįvertinus jų pasekmių, – pavyzdys.
ŽTSI primena, kad Lietuva yra demokratinė respublika, teisinė valstybė, kuri turi Seimą, ir kurioje sprendimai, netgi tokiais sudėtingais laikotarpiais kaip šis, turi būti priimami laikantis Konstitucijos ir įstatymų.
„Žmogaus teises ribojantys sprendimai turi būti tinkamai pasverti ir apsiriboti būtinomis bei proporcingomis priemonėmis. Bandymai pateisinti bet kokius sprendimus, esą jie, kokios prastos kokybės bebūtų, apsaugo visuomenės sveikatą ir žmonių gyvybes, yra neatsakingai vykdomos politikos pavyzdys. Pastarųjų dienų sprendimai, nors ketinimai ir buvo geri, turi ir turės daug žalingų pasekmių. Tokie sprendimai kuria naujus potencialius užkrato židinius, mažina žmonių pasitikėjimą valdžios sprendimais, skatina pradėti vengti kreiptis dėl galimo užsikrėtimo, kuria terpę susipriešinimui tarp žmonių grupių, smurto proveržiams, neapykantos apraiškoms“, – teigia jis.
Pasak D.Pūro, COVID-19 epidemija yra išbandymas Lietuvai. Turime išmokti atskirti sprendimus, kurie teisėtai nustato būtinus ir proporcingus suvaržymus ir mažina užkrato bei įtampos plitimą, nuo tokių sprendimų, kurie yra pertekliniai, priimami neįvertinus neigiamų pasekmių ir gali sukelti priešingą efektą bei būti žalingi.
ŽTSI kreipiasi į prezidentą, Seimo vadovybę ir narius, ministrą pirmininką ir ragina, kad Lietuva grįžtų į teisinės valstybės kelią.
„Turi būti sustabdyti sprendimai, kurie pažeidžia Konstituciją ir įstatymus, žemina žmonių orumą, kuria naujus užkrato židinius ir didina susipriešinimą visuomenėje“, – teigiama pranešime.
