Jaunimo centras atviras visiems
Telšių rajono savivaldybės Bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybos susirinkime dalyvavo ir kviestiniai svečiai, dažnai susiduriantys su rizikos šeimose ir vaikų globos namuose augančiais vaikais. Į posėdį atvyko Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas Giedrius Apūkas, Telšių Suaugusiųjų mokyklos direktorius Gediminas Simanavičius, Telšių jaunimo centro (TJC) direktorė Saulena Pilitauskaitė, Telšių dienos centro socialinio darbo organizatorė Aušra Gustienė, kiti įvairių skirtingų specialybių atstovai, priklausantys tarybai.
Susitikimai su Telšių rajono seniūnijomis, kuriose lankėsi trylika Bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybos narių, anot pirmininko pavaduotojos Laimos Jurytės-Zakarauskienės, davė naudos, tačiau pokalbiai su bendruomenėmis, viešai išsakyta atstovų nuomonė ir tarpusavio diskusijos galimai tik kuriam laikui pagerino situaciją. „Apsilankėme visose Telšių rajono seniūnijose. Į susitikimus bendruomenės nariai gausiai rinkdavosi, diskusijos užtrukdavo iki dviejų valandų ir per tą laiką išsiaiškinome, kad skirtingas seniūnijas kamuoja nevienodos problemos: vienur didesnis nusikaltimų skaičius, kitur alkoholizmas, dar kitose vietose žmones kamuoja pinigų stygius“,— pastebėjo L.Jurytė-Zakarauskienė.
Telšiuose šeštus metus veikiančio jaunimo centro direktorė S.Pilitauskaitė atkreipė dėmesį, jog tai socialinės krypties įstaiga, kuri neorientuota į masiškumą, bet į santykį su rizikos grupėje esančiu jaunimu, dažniausiai nepažangiais mokiniais.
Lietuvoje yra 12 atvirų jaunimo centrų, dirbančių su jaunimu ir nesukuriančių popamokinės veiklos būrelio įvaizdžio.
„Jaunimo centre kartu su manimi dirba jaunimo darbuotoja Inga Nagytė. Per įvairias veiklas (žygius, stovyklas, patirtinį mokymąsi ir pan.) analizuojame jaunimo problemas ir bandome jas spręsti. Mūsų veiklos rezultatas — sėkmingai susiklostęs jauno žmogaus gyvenimas. Į TJC dažnai ateina nepritapę jaunuoliai arba priešingai — labai „išsišokantys“. Atviras jaunimo centras — ne popamokinės veiklos būrelis, tad jaunam žmogui paliekama laisvė ateiti kasdien arba čia apsilankyti kartkartėmis“,— pasakojo S.Pilitauskaitė.
Kalbėta apie jaunimo darbuotojus, vykstančius į seniūnijas bendrauti su jaunimu, tačiau išgirsta nuomonė, jog kaimų bendruomenės į atvažiuojančius jaunimo darbuotojus žiūri skeptiškai ir laiko juos konkurentais, bet ne pagalbininkais siekiant rasti bendrą kalbą su skirtingu seniūnijose gyvenančiu jaunimu. Taip pat pristatytas Džiuginėnuose (Telšių raj.) esantis Patirtinio mokymo centras.
Panašią veiklą vykdo ir Klaipėdos jaunimo centro atviros jaunimo erdvės, Rietavo atviras jaunimo centras, Plungės atviras jaunimo centras, Zarasų jaunimo centras.
Peikia valstybės sumanymą
Susitikime dalyvavęs Telšių suaugusiųjų mokyklos direktorius G.Simanavičius susirinkusiems priminė, jog, vykdant Mokyklų tinklo pertvarkos planą, Telšių Jaunimo mokykla buvo prijungta prie Suaugusiųjų mokyklos ir tapo skyriumi, kurį lanko 36 miesto ir rajono vaikai. Daugiausia iš Telšių vaikų globos namų.
Iškart po nepriklausomybės atkūrimo, 1990–1993 metais, dėl įvairių tuometinių gyvenimo pokyčių bendrojo lavinimo mokykla nesuspėjo prisitaikyti prie kintančių sąlygų, todėl ją paliko nemažas mokinių skaičius. Mokymąsi nutraukė ir pagrindinio išsilavinimo neįgiję jaunuoliai. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją ir siekiant sudaryti vaikams palankesnes sąlygas mokytis, pradėtos kurti jaunimo mokyklos. Jaunimo mokyklos koncepcijoje šioms mokykloms keliamas tikslas — padėti į mokyklą grąžinti paauglius ir jaunuolius, padėti jiems pažinti save, mokytis spręsti savo problemas, grąžinti ir toliau ugdyti pasitikėjimą savimi, gebėjimą panaudoti savo gabumus, pomėgius ir polinkius, išsiugdyti atsparumą neigiamai socialinės aplinkos įtakai, stiprinti mokymosi motyvaciją, tačiau Telšių suaugusiųjų mokyklos vadovas kritikuoja šį sumanymą, kuris esą neatitinka tikrovės.
„Per visą savo direktoriavimo laiką neturėjau tiek problemų, kiek per pastaruosius du mėnesius, kai sujungė mokyklas“,— sakė G.Simanavičius ir pridūrė,— Valstybės sumanymas iškart po nepriklausomybės steigti jaunimo mokyklas nieko nedavė. Tiesiai šviesiai pasakau. Vaikai į mokyklą ateina be motyvacijos mokytis. Tai dvidešimtmetė valstybės problema, nes jaunuoliai nenori mokytis, jie nesutverti tam. Mokiniai čia lygiai taip pat lanko pamokas kaip ir bendrojo lavinimo mokyklose, tik yra palengvintas krūvis. Jaunuolių be motyvacijos pagrindinis noras — dirbti, o darbdaviai nepilnamečių priimti nenori arba negali. Jaunimo mokyklos koncepcija turi keistis, nes čia ateina būtent mokymosi motyvaciją praradę jaunuoliai norintys kuo greičiau dirbti ir už tai gauti atlygį“.
Perdozuoja energinių gėrimų
Anot. G.Simanavičiaus, Telšių suaugusiųjų mokyklos Jaunimo skyrių lanko dauguma Telšių vaikų globos namų auklėtinių, kurie pyksta ant viso pasaulio. Kita mokinių grupė – su tėvais augantys jaunuoliai, tačiau niekaip neatrandantys savęs: ypač pasyvūs arba hiperaktyvūs.
„Mokiniai pyksta, kad iš jų buvo atimtas senasis Jaunimo mokyklos pastatas. Į Suaugusiųjų mokyklą jie atėjo be motyvacijos, gavo tik naują pastatą ir naujus mokytojus, o tai jų netenkina. Tik parėjus mokiniams, su jais daug kalbėta. Yra apstu problemų, bet jie nieko nenori! Vaikai yra neblogi kai yra po vieną, tačiau, kai sueina į būrį...“— apie spardomas mokyklos sienas, daužomas duris ir langus prabilo direktorius.
Niokojamas švietimo įstaigos turtas — ne vienintelė problema. Kita bėda yra ta, kad nepilnamečiai vartoja ypač daug energetinių gėrimų, po to dar parūko... Anot G.Simanavičiaus, Jaunimo skyriaus mokiniai tampa nevaldomi, su jais sunku susikalbėti. „Su suaugusiais taip nebūna: jie dažnai po darbo ateina alkani, atsineša bandelių, užkanda ir toliau klauso dėstomų pamokų“,— pastebėjo G.Simanavičius. Mokyklos vadovas teigia, kad nuo 12 valandos dienos situacija pagerėja: energetinių gėrimų pavartoję paaugliai nurimsta, matyt, dėl pasibaigusio gėrimų poveikio. „Suprantu, kad vaikai yra nuskriausti gyvenimo, bet juk reikia kažką daryti...“— svarstė G.Simanavičius.
Direktorius rajono vadovybei siūlė problemą bandyti svarstyti valstybės lygmeniu, nes manąs, kad visoje šalyje situacija vienoda, skatino raginti uždrausti energetinių gėrimų vartojimą nepilnamečiams.
„Verslas“ — gimdyti vaikus
„Jeigu nepilnamečiai vaikai į Jaunimo centrą ar mokyklą ateina patys, mes juos turime susirasti. Pastaruoju metu vis daugiau rengiame edukacinių užsiėmimų. Gerą jaunimą stengiamės „suvesti“ su blogu jaunimu. Vaikai, apie kuriuos čia diskutuojame, yra visų susirinkusių įstaigų atstovų klientai. Bėdos daugmaž žinomos, bet visi tyli. „Geros vietos“ tuščios ilgai nebūna. Mieste yra 10-15 vaikų, su kuriais kas mėnesį tenka susitikti, o jie savo teises labai gerai žino, tik pareigas pamiršta“,— diskusiją pratęsė Telšių AVPK Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas G.Apūkas.
Policijos pareigūnas pastebėjo, kad tarp rizikos grupėje esančių jaunuolių laikomasi ir tokios nuomonės: ne tik nėra noro mokytis, bet ir dirbti, nes jų seneliai ir tėvai gyvena iš pašalpų. Tokio gyvenimo norisi ir jiems. Susirinkusieji diskutavo, kad kai kurios šeimos specialiai planuoja vaikų gimimą, kad tik gautų daugiau pinigų iš valstybės. Tiesa, daugiavaikės motinos tam griežtai prieštarauja, tačiau dauguma, pasak socialinių darbuotojų, naudoti apsisaugojimo priemones lytiškai santykiaujant atsisako arba tiesiog „pamiršta“.
Socialinių paslaugų centro direktorės pavaduotoja ir Telšių rajono savivaldybės tarybos narė negailėjo karčių žodžių valstybės politikai dėl ribojančių teisės aktų: „Nors esame socialiniai darbuotojai, daugiavaikėmis motinomis negalime pasirūpinti tinkamai, nes mūsų galią riboja teisės aktai, o jas gina Žmogaus teisės. Tarsi verslu tampa vaikų auginimas, kurį sąlygoja moterų-gimdyvių protinis atsilikimas“.
Telšių APKV Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos grupės vyresnioji specialistė Neringa Novakova informavo, kad policijos apskaitoje šiuo metu yra 56 nepilnamečiai (amžiaus vidurkis apie 13 metų), padarę per metus du ir daugiau teisės pažeidimų, tokių kaip alkoholizmas, rūkymas viešose vietose, smulkus chuliganizmas, vagystės iš prekybos vietų.
Policijos pareigūnai atviravo, jog vaikai iš gerų šeimų, bendraujantys su policija nuogąstauja negalėdami vykti į ekskursijas, dalyvauti prevencinėse programose, žaisti krepšinį, tenisą, stovyklauti ir panašiai, nes finansavimas skirtas tik „blogiesiems“ vaikams. Kaip pasakojo N.Novikova, „gerieji“ vaikai klausia, ką jie turėtų padaryti tokio, kad galėtų kartu veikloje dalyvauti su „blogaisiais“ vaikais? Dėl to policininkai stengiasi į veiklas įtraukti skirtingus vaikus taip mokydami vienus, kaip nevertėtų elgtis, o kitus atvirkščiai — skatindami būti gerais.
Įžeidė TV projektas
Telšių dienos centro socialinio darbo organizatorė A.Gustienė piktinosi neseniai per televiziją parodytu projektu „Gelbėkit vaikus“. Esą ten buvo perteikta dezinformacija, kad dienos centrus lanko tik tie vaikai, kurie neturi ko valgyti.
„Vaikai vis klausė manęs, kodėl tie, kurie lanko dienos centrus, net per televiziją laikomi benamiais. Teigta, kad per dieną vaikams skiriama maistui tik 51 centas“,— niršo A.Gustienė ir tikino, jog tai yra netiesa ir Telšių dienos centrą lanko skirtingi vaikai iš nevienodų socialinių sluoksnių. Tokiu būdu, anot socialinio darbo organizatorės, mažieji mokomi integruotis į visuomenę.
Susitikimo metu sužinota, kad Telšių mieste yra 45 rizikos grupei priklausančios šeimos, kuriose auga 363 vaikai. Į rizikos grupes telšiškiai įtraukti dėl nuolatinio girtavimo, socialinių įgūdžių stokos. Diskusijoje prieita bendros išvados, kad „sunkūs“ vaikai nesielgs normaliai tol, kol augs vaikų globos namuose, tėvai jų deramai neauklės, o valstybė suvoks būtinybę „probleminius“ asmenis ne remti, bet skatinti eiti dirbti.
