Dvi datos – dėl ambicijų
Nepaisant to, kad Europa Antrojo pasaulinio karo pabaigą mini gegužės 8-ąją, Rusijoje ir dalyje kitų buvusių Sovietų Sąjungos šalių ši data vis dar yra gegužės 9-oji. Vilniuje trečiadienį irgi surengta akcija „Nemirtingasis pulkas“, kolona žmonių, nešinų gvazdikais ir įsisegusių Georgijaus juosteles, žygiavo nuo Antakalnio kapinių vartų iki memorialo Antrojo pasaulinio karo metais žuvusiems kariams.
Tarp jų buvo daugybė jaunų žmonių, moksleivių, taip pat pagyvenusių, senyvų žmonių, kuriems kaitrioje saulėje išstovėti nebuvo lengva. Paminėjime dalyvavo ir Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas, europarlamentaras ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis Valdemaras Tomaševskis bei dar keletas politikų.
Plačiau skaitykite: Gegužės 9-ąją Vilniaus Antakalnio kapinėse – raudonų gvazdikų ir Georgijaus juostelių jūra
Dvi datos, kai minima ta pati Antrojo pasaulinio karo pabaiga ir pergalė prieš nacistinę Vokietiją, anot prof. A.Nikžentaičio, yra dėl ambicijų: „Teisiškai žiūrint Vokietijos kapituliacijos aktas buvo pasirašytas gegužės 7-ąją, ji įsigaliojo visam vermachtui kitos dienos pabaigoje, o kadangi akto pasirašymo metu sovietai nedalyvavo, jie gegužės 8-ą inicijavo Berlyne naujo akto pasirašymą, derybos užtruko iki vėlyvos nakties, tad apie tai paskelbta gegužės 9 dieną ir Sovietų Sąjunga dėl to šventė gegužės 9 dieną, nors teisiškai žiūrint karas pasibaigė gegužės 8 dieną.“
Protestas ir nepasitenkinimas?
Nuo karo pabaigos, o ir Sovietų Sąjungos žlugimo jau praėjo ne vieneri metai, tačiau šios dvi datos vis dar atskirai švenčiamos skirtingose Europos dalyse.
„Tai sovietinė tradicija, kuri buvo sukurta Josifo Stalino. Mes gerai žinome tuos visus pasakojimus apie Antrąjį pasaulinį karą, iš kurių aišku, kad sovietai laimėjo. Tai buvo noras pabrėžti Sovietų Sąjungos indėlį į pergalę ir gal net buvo galvojama apie savotišką mitą, kad Sovietų Sąjunga vos ne viena nugalėjo hitlerinę Vokietiją. Ši data svarbi ne tik dabartinei Rusijos valdžiai, bet ir daugumai žmonių Rusijoje. Tai rusus vienijanti data vien dėl žmonių aukų skaičiaus.
O Lietuvoje šitas renginys turi dar ir kitą, papildomą reikšmę. Šiais metais minėjime Antakalnio kapinėse dalyvavo gana daug jaunimo, kuris kaip ir neturėtų nieko bendro turėti su Antruoju pasauliniu karu, bet tai yra savotiška rusų gyventojų, kurie yra nepatenkinti savo padėtimi Lietuvoje, protesto akcija. Tuo dalyvavimu jie savotiškai reiškia savo nepasitenkinimą, kad į jų poziciją ne itin atsižvelgiama, kad jų šventės yra ignoruojamos. Tai tiesiog šis šventimas yra kaip tam tikra protesto išraiška“, – kalbėjo A.Nikžentaitis.
Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje apie 2005 metus įsigalėjo teorija apie „karą po karo“, sakanti, jog gegužės 8 ar 9 dienos yra svarbios, bet karas nesibaigė – jis tęsėsi.
„Tai ir yra skirtumas tarp demokratinės Rusijos atstovų ir V.Putino Rusijos atstovų. Demokratinės Rusijos atstovai pripažįsta, kad rusai išvadavo Vidurio ir Rytų Europą, bet kartu pabrėžia, kad jie „užmiršo“ iš ten išeiti. Putino Rusija apie šituos dalykus nenori kalbėti. Bet lietuviai, mano galva, neturėtų būti taip visiškai įsikabinę į tą „karas po karo“ teoriją. Tai yra svarbus visam pasauliui, visai Europai įvykis ir būdami europiečiai turėtume džiaugtis, kad jeigu ne mums, tai didžiajai daliai Europos gegužės 8 diena reiškia karo pabaigą“, – kalbėjo prof. A.Nikžentaitis.
Šių metų Gegužės 9-osios minėjimas Vilniaus Antakalnio kapinėse vyko itin korektiškai. Nors žmonių su Georgijaus juostelėmis ir raudonais gvazdikais susirinko tikrai daug, renginyje neplevėsavo Rusijos vėliavos. Tik pradžioje po tylos minutės nuskambėjo Lietuvos ir Rusijos himnai, o šalia lietuviškos trispalvės iškelta ir vėliava su užrašu „Su pergalės diena“.
