Ar reikia tokį forumą organizuoti, būta ir pačiam dvejonių, prisipažįsta istorikas, Jerzy Giedroyco bendradarbiavimo forumo valdybos pirmininkas A.Nikžentaitis.
Vis dėlto galutinis sprendimas priimtas kalbantis su kolegomis, taip pat – įvairiais žiniasklaidos atstovais, ekspertais. „Mane nustebino, kad tie žmonės, kurių neįtarsi esant Baltarusijos pusėje ar kažkuo panašiu, stipriai palaikė šitą idėją ir nemaža dalis jų yra aktyvūs šio forumo dalyviai“, – teigė A.Nikžentaitis.
– Tai vis dėlto kodėl reikia tokio forumo Klaipėdoje?
– Jeigu stebite Lietuvos santykių su Baltarusija situaciją, tai, matyt, pastebėjote, kad Lietuva labai retai turėjo tokią nuoseklią savo poziciją Baltarusijos atžvilgiu, kaip pastaraisiais metais. Bet dabar susiklosto tokia situacija, kad bent jau tarpvalstybiniu lygmeniu daugelis santykių tiesiog elementariai įšaldyti. Priežastys čia yra tarsi ir akivaizdžios, tai visų pirma Astravas (Astravo atominė elektrinė, kurią Baltarusija stato visai šalia Lietuvos sienos, – red. past.), visų antra – tai Rusijos ir Baltarusijos karinis bendradarbiavimas, kuris iš tikrųjų Lietuvą ir kitus Baltarusijos kaimynus pagrįstai neramina.
Bet dabar susiklosto tokia situacija, kad bent jau tarpvalstybiniu lygmeniu daugelis santykių tiesiog elementariai įšaldyti.
Šiaip jau, jeigu pasižiūrėsime, kaip keitėsi Lietuvos politika Baltarusijos atžvilgiu pastaraisiais metais, tai matysime tą, jog iki šiol lietuviai gana nuosekliai rėmė baltarusių opoziciją, bet dabar supykę dėl Astravo ir kitų problemų, nustojo tai daryti. Turime tokią situaciją, kad niekas nežino, kaip reikia elgtis su šituo kaimynu. Antra – jau šitas nežinojimas, tas nuolatinis keiksnojimas, taip pat ir žiniasklaidoje, privedė prie to, kad, kiek man tenka susidurti su daugiau ar mažiau oficialiais sluoksniais, jau ir bijoma kalbėtis apie Baltarusiją Lietuvoje.
Viskas būtų gerai, jeigu ne keletas dalykų. Visų pirma Lietuva turi pakankamai daug įvairių interesų santykiuose su Baltarusija. Visi kalba apie ekonominius ryšius. Niekas nesiginčys, kad baltarusių kroviniai yra svarbūs Klaipėdos uostui, niekas nesiginčys, kaip yra svarbus Lietuvos biudžetui turizmas iš Baltarusijos, niekas nesiginčys, ypač Vilniuje, kad yra svarbūs pirkėjai iš Baltarusijos, kurie palieka pinigus, bet mes turime ir kitų dalykų. Visų pirma turime bendrą istoriją, kuri, kas irgi keista, tampa savotišku dar vienu nesantaikos tašku tarp lietuvių ir baltarusių, nes lietuviai labai pyksta, kad baltarusiai savinasi tą istoriją.
Interesų ir kai kada iš jų išplaukiančių dalykų yra ir daugiau. Yra du būdai: arba mes bandome ieškoti kažkokių kalbėjimosi būdų, kaip spręsti problemas, kurios nėra pasiekusios tokio lygio kaip Astravas.
Pagaliau reikia kalbėtis ir apie praeitį, kaip ją suprantame, naudojame, šitas įdirbis, bet kuriuo atveju, bus visada reikalingas, nes mes neturime kito kelio. Galime užsidaryti, nestebėti, kas vyksta kaimyninėje šalyje, vaidinti, kad ten viskas yra blogai. Bet nevesdami dialogo mes nedarome įtakos tai šaliai.
– Ar tokie forumai gali padėti išspręsti šalių tarpusavio nesutarimus?
– Reikia per dialogą bandyti spręsti tokias problemas, kur susitarimas yra galimas. Baltarusijos atžvilgiu dabartinėmis sąlygomis mes turėtume vykdyti kitą politiką.
Po Rusijos invazijos į Rytų Ukrainą iš esmės keičiasi baltarusių supratimas apie savo valstybingumą. Šiuo atveju pats Aliaksandras Lukašenka, kuris apie 2000 metus dar svajojo apie bendrą sąjunginę valstybę, dabar labai aiškiai pasisako už Baltarusijos valstybingumo išsaugojimą. Yra tikrai didelė Baltarusijos visuomenės dalis, gal net didžioji, kuriems jų valstybingumas yra reikšmingas.
Po Rusijos invazijos į Rytų Ukrainą iš esmės keičiasi baltarusių supratimas apie savo valstybingumą.
Gal bendradarbiaudami ir rodydami bendradarbiavimu tam tikrus solidarumo ženklus baltarusiams, mes kartu parodykime, kad mums yra tikrai svarbu, jog Baltarusija kaip nepriklausoma valstybė išliktų tokia, kokia yra. O mes neturėsime Rusijos kaimynystėje.
Galime paklausti, ar nesikalbėjimas sprendžia tokią problemą, kaip labai glaudus Rusijos ir Baltarusijos karinis bendradarbiavimas. Mano galva, ne, bet kalbėjimasis gali sukurti tokią situaciją, kad mes, esu beveik įsitikinęs, nors reikšmingai nepakeisime įvykių eigos regione, bet bendraudami su žmonėmis turime daugiau galimybių gauti informacijos apie procesus, kurie vyksta kitoje šalyje. Ir net kalbant apie tokia Lietuvai svarbią sritį kaip Rusijos ir Baltarusijos karinis bendradarbiavimas.
– Kokios bus šio forumo pagrindinės temos? Apie ką daugiausia kalbėsite: istoriją, verslą, visuomeninius reikalus?
– Jau forumo pavadinimas sufleruoja – tai visuomeninis forumas, tokių temų ir bus daugiausia. Čia reikia atkreipti dėmesį ir į savotišką provokaciją, dabartiniame kontekste tai skamba gana provokaciškai – kas mus jungia? Daug kalbame apie skirtis, kurios yra, šitie dalykai yra įvardinti pristatant šitą renginį, yra vieša informacija, kuri visiems prieinama. Kalbama apie tą patį Astravą, kalbama iš baltarusių pusės, kas jiems žiūrint į Lietuvą ne visada patinka.
Bet šiuo atveju mes ieškome tam tikrų sąlyčio taškų. Tai istorija, kur turime labai daug bendrų temų. Jau minėjau ekonomiką. Bet greta viso šito yra ir sferos, kur bendradarbiavimas, nepaisant dabartinės situacijos, klostosi labai sėkmingai. Galime įsivaizduoti, kas vyktų, jeigu būtų kitaip, tarkim, dėl valstybinių sienų ir migracijos.
Jeigu baltarusiai pradėtų žiūrėti pro pirštus į žmones, kurie bando nelegaliai kirtę sieną atvykti į Lietuvą, nežinau, ar mūsų šalies pareigūnams užtektų pajėgų suvaldyti situaciją. Tai pavydžiai iš kasdienio gyvenimo, kurie parodo, kad nepaisant konfliktų yra tokių momentų, kur matyti, kad Lietuva ir Baltarusija visiškai neblogai bendradarbiauja ir tas bendradarbiavimas duoda gerus rezultatus.
– Viena iš istorinės programos temų yra apie Tadą Kosciušką ir Kostą Kalinauską. Ar yra kokie nors ryšiai su baltarusiais užmegzti dėl K.Kalinausko atpažinimo proceso, nes prof. Rimantas Jankauskas yra minėjęs, kad norėtų ekshumuoti K.Kalinausko brolio palaikus Baltarusijoje ir palyginti mėginius?
– Kadangi rengiant tokio pobūdžio renginius, teko bendradarbiauti ir su Baltarusijos ambasada, tai patarėjai kultūrai esu šį klausimą uždavęs. Ir bent jos, ambasados duomenimis, niekas iš Lietuvos pusės nėra nei į Baltarusijos ambasadą, nei atitinkamas žinybas šiuo klausimu kreipęsis.
– Kokius dalyvius į forumą kviečiate iš Lietuvos ir Baltarusijos?
– Mes nebandome daryti politinio forumo, politikų šitame forume bus mažiausiai. Pagrindinės dalyvių grupės yra iš akademinių sluoksnių, ekspertinių organizacijų, kai kurios iš jų gal ne visai Baltarusijoje pageidaujamos, kai kurios veikia visiškai legaliai.
Kita dalis, kur irgi neblogai reprezentuojama bus tiek iš Lietuvos, tiek iš Baltarusijos pusės, yra žiniasklaida. Ir trečia grupė – municipalitetai. Turiu informacijos, kad Klaipėdos miestas yra pasikvietęs delegaciją iš Mogiliovo, su kuriuo yra susigiminiavęs. Man rodos, prie šitų iniciatyvų dedasi kiti miestas, visų pirma Vakarų Lietuvos regiono.
Kviečiame ekspertus, kurie analizuoja situaciją. Man smagu, kad dalyvaus turbūt geriausias Baltarusijos ekspertas Lietuvoje Vytis Jurkonis.
