Po ceremonijos profesorius mielai pasidalino mintimis apie praėjusius metus ir Vilnių, kaip itin jaukų ir gerą gyventi miestą.
– Kokie Jums buvo 2011-ieji metai?
– Normaliai ypatingi. Ateina naujos technologijos, medicina labai sparčiai vystosi. Šias technologijas reikia taikyti ir Lietuvos gyventojams, nes jos duoda naują kokybę, palengvina operacijų eigą.
2011-ieji buvo neblogi metai, Santariškių ligoninėje pradėjome implantuoti plaučių arterijos vožtuvus per kateterį neoperuojant. Aortos vožtuvai jau implantuoti per kateterį apie 28 pacientams. Šiemet truputį kitokius pradėjome implantuoti, anksčiau implantuodavome vienos firmos, dabar jau kitos, jie truputį skiriasi, todėl reikėjo perprasti naujoves.
Atlikome ir naują procedūrą – kairiojo prieširdžio ausytės uždarymą. Tai procedūra ligoniams, kuriems gresia insultas dėl prieširdžio virpėjimo. Likviduojame kairiojo prieširdžio ausytę ir insulto grėsmė arba sumažėja, arba visiškai išnyksta.
– Kiek svarbi Jūsų darbe yra komanda, kolegos, bendradarbiai?
– Komandos svarba labai didelė. Atliekant procedūrą, kuriai būtinos naujos technologijos, jos metu gali dalyvauti 7-10 žmonių, kiekvienas atlieka savo funkciją ir visa tai turi vykti vienu metu.
Iš esmės dažnai būna, kad tokiose procedūrose nėra nei antraeilių, nei pirmaeilių pareigų, visi tuo metu reikalingi. Tam, kad ta paslauga įgautų ne epizodinį charakterį, o taptų rutinine procedūra, reikia daugelio grandžių vieningos veiklos. Tinkamai dirbti turi ir medikai poliklinikoje, operacinėje, stacionare. Labai daug žmonių su tuo susiję ir tas turi vykti darniai, kiekvienas turi žinoti, ką ir kada reikia daryti. Dėl to komanda labai svarbi. Jau nekalbu apie slaugytojas, kitą pagalbinį personalą, inžinierius, viskas yra svarbu.
– Esate vilnietis. Ar pastebite, kaip keičiasi miestas?
– Matau teigiamus pokyčius, tas man labai patinka ir labai tuo didžiuojuosi bei džiaugiuosi. Pasikeitė atmosfera Vilniuje, negali net lyginti, kas būdavo anksčiau ir ką turime dabar. Aš jau nekalbu apie pastatus, aplinkos tvarkymą. Žmonės laisvesni, dieną, vakarais pasidarė labai jauku vaikščioti po Vilnių.
– Miestas darosi draugiškesnis savo gyventojams ir svečiams?
– Tikrai draugiškesnis, man atrodo. Man tai tikrai geras miestas gyventi. Anksčiau gyvenome miesto centre, bet dabar išsikraustėme į pakraštį. Bet nepaisant to tenka kartais atvažiuoti į centrą ir visada tai darau su didžiausiu malonumu. Išvažiavus smagu grįžti į Vilnių.
Dėkoju už pokalbį.
