Indrė Dargytė, įmonės „Laven Partners“ Alternatyvių fondų analitikė, teigia, kad dažnai moksleiviai profesiją pasirenka tik paskutinėmis dokumentų pildymo dienomis.
„Lietuvoje galima stojant rašyti 20 specialybių – tai absoliuti nesąmonė. Tu turi būti motyvuotas rinktis tą specialybę, kurią dirbsi. Dabar iš klasės, pavyzdžiui, sustoja 10 į ISM gal dėl to, kad nori būti kartu – tai paskutinės minutės užpildymas“, – svarstė I.Dargytė.
Daivos Daugvilienės, Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos valdybos pirmininkės teigimu, dažnai net ir kelerius metus universitete praleidę žmonės vis dar nežino, kokį darbą norėtų dirbti.
„Šaunu, kad yra daug norinčiųjų studijuoti. Bet įstojus į magistrantūrą dažnas slepiasi už baimės pradėti dirbti. Stoja į magistrantūrą tam, kad atidėtų savo darbinę veiklą“, – dėstė D.Daugvilienė.
Pasak VšĮ „Nacionalinė moksleivių akademija“ direktorės Eglės Daunienės, svarbiausios darbuotojo savybės yra kūrybiškumas, tam tikros srities išmanymas ir gebėjimas sujungti nesujungiamus dalykus.
„Žiūriu į mūsų moksleivius, kurie yra talentingi ir gabūs, ir jie yra pajėgūs pradėti galvoti, ką norės veikti, bet aplinka jiems nepadeda, jie turi patys kažką veikti. Profesinis orientavimas turi prasidėti labai ankstyvoj jaunystėj“, – sakė E.Daunienė.
Julius Paplauskas, projekto „Renkuosi mokytis“ dalyvis, pabrėžia, kad Lietuvos moksleiviams iš tiesų trūksta kūrybiškumo.
„Aš duodu jiems užduotis, kur reikia kūrybos ar idėjų, jie nieko įdomaus nesugeneruoja. Daviau, pavyzdžiui, užduotį, ko trūksta Šiauliuose. Du iš atsakymų buvo baro, o vienas – naktinio klubo. Mokytojas yra labai reikšmingas mokinio ugdyme, gal jis nėra centrinė figūra, nes jis turi įrankius, kad tas mokinys atsiskleistų“, – sakė J.Paplauskas.
Jis pabrėžė, kad moksleiviai turėtų dažniau dirbti grupėse ir remtis ne teorinėmis žiniomis atlikdami užduotis, bet savo patirtimi.
