Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė anksčiau yra pareiškusi, profesinis mokymas valstybei kainuoja daugiau nei aukštasis, o neefektyviai veikiančios profesinio mokymo įstaigos, kurioms gresia išnykti, karštligiškai ieško formaliai galinčių mokytis žmonių.
Per praėjusį priėmimą 73 profesinio mokymo įstaigos pasiūlė 833 mokymo programas, joms skirta 20,5 tūkst. valstybės finansuojamų vietų. J.Petrauskienės teigimu, programų dubliavimas egzistuoja, o dėl to, programose mokosi po 10–12 žmonių.
Negana to, kad programos nesurenka moksleivių, kai kurios mokyklos yra tapusios pinigus ryjančiomis juodosiomis skylėmis, tai atskleidžia 15min gauti duomenys.
Mokyklos išlaikymas kainuoja brangiau nei pats mokymas
Panevėžio rajone esančio Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokykloje mokosi 383 mokiniai, tačiau jos plotas prilygsta prekybos centrui – 18 tūkst. kvadratinių metrų.
Šios mokyklos infrastruktūros išlaikymas valstybei atsieina daugiau negu mokymas: pastatų išlaikymas pernai kainavo 295 tūkst. eurų, o mokymas – tik 212 tūkst. eur.
Simno žemės ūkio mokykla valdo beveik 13,9 tūkst. kvadratinių metrų dydžio patalpas. Jose mokosi 255 mokiniai, tad vienam mokiniui tenka vidutinio buto plotas – 54 kvadratiniai metrai. Nenuostabu, kad infrastruktūrai mokykla išleidžia pusę iš 548 tūkst. jai per pernai skirtų eurų.
Šiaulių regione iš 6 profesinių mokyklų 2 vykdo išskirtinai tik žemės ūkio programas. Įspūdingo 11,6 tūkst. kvadratinių metrų Joniškio žemės ūkio mokyklai pernai buvo skirtas 1 mln. eurų, tačiau jos išlaikymas nebuvo toks brangus: 100 tūkst. eurų.
Vilniaus regione yra 16 profesinio mokymo įstaigų, kuriose mokosi beveik 10 tūkst. mokinių, 10 iš jų ruošia virėjus.
Aukštadvaryje, kuriame negyvena nė tūkstantis žmonių, veikia net trys mokyklos – viena bendrojo ugdymo ir dvi profesinės. Pavyzdžiui, 5,3 tūkst. kvadratinių metrų ploto Aukštadvario žemės ūkio mokykloje mokosi 233 mokiniai. Iš pernai jai skirtų 636,6 tūkst. eurų daugiau kaip pusė – 324 tūkst. eurų teko šios mokyklos išlaikymui.
Druskininkų amatų mokyklos plotas – beveik 2,3 tūkst. kvadratinių metrų, infrastruktūrai pernai buvo skirti 145 tūkst. eurų iš 286 tūkst. apskritai per metus mokyklai skirtų lėšų.
Utenos regione veikia 5 profesinės mokyklos, kai kurios – visai šalia pat. 200 moksleivių turinčios Anykščių technologijos mokyklos plotas – 9,1 tūkst. kvadratinių metrų, iš pernai skirtų 433 tūkst. eurų 195 tūkst. buvo išleisti mokyklos išlaikymui. Ši mokykla tik 30 kilometrų nutolusi nuo Alantos technologijos ir verslo mokyklos, kurioje mokosi 400 mokinių.
Tiesa, mokyklos plotas neturi būti milžiniškas, kad jo išlaikymas brangiai atsietų. 352 mokinius 6,4 tūkst. kvadratinių metrų patalpose lavinanti Daugų technologijos ir verslo mokykla apie 325 tūkst. eurų skyrė infrastruktūrai – apie pusę jai skirtų pinigų.
Ministrės patarėjas: sieksime, kad programos nesidubliuotų
Pernai gruodį Seimas priėmė įstatymą, kuriuo pertvarkoma profesinio mokymo sistema.
Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Marius Ablačinskas 15min pabrėžė, kad didžioji dabar besimokančiųjų srauto dalis – apie 45 tūkst. mokinių, yra traktuojama kaip pirminis profesinis mokymas, kuris yra finansuojamas valstybės lėšomis. 2017 m. pirminiam profesiniam mokymui vykdyti valstybė buvo suplanavusi skirti 82,5 mln. eurų.
Pasak patarėjo, naujoji Profesinio mokymo įstatymo redakcija aiškiai sudėlioja, kurio mokymas gali būti finansuojamas valstybės lėšomis, o kuris moksleivis mokymo paslaugą apmokės savais arba darbdavio pinigais.
„Tai sustabdys tuos, kurie į profesines mokyklas – jei tokių išties yra – tik užsirašo ir siekia antros, trečios ar net ketvirtos profesinės kvalifikacijos“, – teigė jis.
Patarėjo teigimu, ministerija siekia labai aiškiai sudėlioti, kokios įstaigos ir kokio turinio profesinio mokymo paslaugas teiks ateityje, kad programos nesidubliuotų ar nebūtų masiškai rengiami specialistai, kurių rinkai šiandien nebereikia.
„Svarstoma mažuose miesteliuose veikiančias profesinio mokymo įstaigas artinti su bendrojo ugdymo mokyklomis, nes ir vienos, ir kitos teikia bendrąjį išsilavinimą. Tuo tarpu jau baigusieji mokyklas, turintys kvalifikaciją galėtų mokytis didesniuose, regioniniuose centruose“, – tvirtino jis.
Anot M.Ablačinsko, didžiuosiuose miestuose veikiančios mokyklos bus kaip galima labiau specializuotos ir tik viena mokykla mieste teiktų konkrečiam ūkio sektoriui priskirtinas programas. Anot jo, šios mokyklos teiks aukščiausio lygmens kvalifikaciją, kurios negalės suteikti rajonų mokyklos.
