Ir randa.
„Pastebėjome, kad toje pačioje mokykloje mokomasi ir vieną, ir antrą, ir trečią kartą (...) Stojama į tą pačią mokyklą, į tą pačią specialybę, susiduriame, kad tos pačios mokyklos mokytojai irgi mokosi“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas.
Tačiau iš to naudos gauna ne tik programas užpildančios profesinės mokyklos, bet ir jų moksleiviai.
Anot jo, pastebėta ir atvejų, kai moksleiviai piktinasi, kad jiems neleidžiama mokytis aštuonerius metus iš eilės vis kitose specialybėse, nes jiems reikia socialinio draudimo.
„Šitas sektorius tikrai buvo tapęs vos ne dar viena socialinės rūpybos atmaina. Toks uždaras ratas“, – pabrėžė jis.
Paklaustas, kodėl stojimo komisijos leidžia asmenims studijuoti tą patį dalyką, P.Žiliukas sakė, kad į tai lengva pažiūrėti pro pirštus, be to, mokykla suinteresuota studentų skaičiaus didinimu ir planų įvykdymu.
Centralizuotas priėmimas parodė, kad šiemet daugiau kaip 27 proc. stojančiųjų pretenduoja mokytis daugiau nei kartą, tai yra jau yra įgiję specialybę.
„Kai kur siekia antros ir trečios kvalifikacijos stodami į tą pačią mokyklą. Buvimas mokiniu suteikia socialines garantijas, gaunama, kad ir menka, bet stipendija, įgyjamos transporto ir kitos lengvatos“, – trečiadienį sakė J.Petrauskienė.
P.Žiliukas tikino, kad metas imtis priemonių ir baigti juodinti šį sektorių, kuriame yra ir pavyzdinių mokyklų. Tačiau yra tokių, kurioms pagal planą yra nustatyta daug vietų, tačiau jos neužpildomos.
Studentų šiemet – gerokai mažiau
Šiais metais priėmimas į profesines mokyklas pirmą kartą vyko per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociaciją bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Šiuo metu turimi tik pirmojo etapo rezultatai.
Jie rodo, kad nuo birželio pradžios prašymus iš viso pateikė apie 19,8 tūkst. pretendentų, tačiau šiemet greičiausiai mokytis pradės tik 13 tūkst. asmenų, kurie sieks pirmosios profesinės kvalifikacijos.
Palyginimui – pernai į profesines mokyklas priimta 23,7 tūkst. mokinių.
Anot ministrės, po antrojo etapo studijuojančiųjų profesinėse mokyklose skaičius bus mažesnis nei pernai ar užpernai.
„Tai rodo, kad tos prielaidos, kad galbūt profesiniame mokyme yra ir mirusiųjų sielų arba žmonių, kurie nebūtinai dalyvauja procese. Centralizuotas priėmimas leidžia atskleisti, kad tikriausiai tokia situacija yra“, – sakė ji.
Toks priėmimas, anot ministrės, rodo ne tik sistemos neskaidrumą, jis taip pat rodo, kad profesinio mokymo sektorius nėra tinkamai sukoordinuotas su bendrojo ugdymo sektoriumi.
J.Petrauskienė trečiadienį pabrėžė, kad taupyti šioje srityje tikrai yra kur.
73 profesinio mokymo įstaigos pasiūlė 833 mokymo programas, joms skirta 20,5 tūkst. valstybės finansuojamų vietų. J.Petrauskienės teigimu, programų dubliavimas egzistuoja, o dėl to, programose mokosi po 10–12 žmonių.
Ministrės teigimu, ateityje turėtų išlikti stipriausios programos.
J.Petrauskienė kitais metais planuoja tinklo pertvarką, kurios metu bus uždarytos, reorganizuotos ar prie kitų mokymo įstaigų prijungtos 24 profesinio mokymo įstaigos.
Ministerija planuoja ir kitokių pokyčių, pavyzdžiui, apriboti galimybes daug kartų mokytis profesinėse mokyklose.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė rudens sesijoje siūlys pataisas, pagal kurias į profesinių mokyklų valdymą būtų labiau įtraukiami darbdaviai, daugiau dėmesio būtų skiriama mokymui darbo vietoje, prie profesinių studijų finansiškai turėtų labiau prisidėti darbdaviai.
