„Šis įstatymas labai reikalingas, nes matėme, kas vyksta mūsų nacionalinėse-valstybinėse įstaigose ar savivaldybės įstaigose“, – Seimo posėdžio metu teigė Lietuvos valstiečių žaliųjų frakcijos Seime narys Robertas Šarknickas.
Po svarstymo priimtame Profesionaliojo scenos meno įstatyme siūloma nustatyti, kad nacionalinio, valstybinio ar savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos vadovas galėtų eiti šias pareigas ne daugiau kaip 2 kadencijas iš eilės. Šiuo metu darbuotojų kadencijų skaičius neribojamas.
Anot Kultūros komiteto nario konservatoriaus Vytauto Juozapaičio, nauji pakeitimai nereiškia, kad žmonės bus vejami iš darbo.
„Meno srities institucijos negali tapti privačių asmenų įkaitais. 10 metų vadovavimo įstaigai yra optimali riba, iki kurios galima įgyvendinti savo kūrybinius sumanymus ir tuo pačiu duoti galimybę kitiems pasireikšti šioje srityje“, – sakė jis.
Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Ričardas Juška siūlė netaikyti kadencijų ribojimo savivaldybių teatro ar koncertinių įstaigų vadovams. Apie tai svarstė ir liberalas Arūnas Gelūnas.
„Aš nekvestionuoju šių įstatymo pataisų reikalingumo [...], bet ar šitomis pataisomis neįvarysime į kampą tų savivaldybių, kuriose sėkmingai veikia teatriukai, sėkmingai veikia kažkokios mažos koncertinės organizacijos. Bus labai sunku surasti pamainą“, – dėstė jis.
Už Profesionaliojo scenos meno įstatymo pataisas balsavo 70 Seimo narių, prieš – 3, susilaikė – 12.
Įstatymas taip pat numato įtvirtinti nepriekaištingos reputacijos kriterijus nacionalinio, valstybinio ar savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos vadovams bei pretenduojantiems šias pareigas eiti asmenims.
Svarstomomis pataisomis siūloma nustatyti, jog, paaiškėjus, kad nacionalinio, valstybinio ar savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos vadovas neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijų, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija priima sprendimą tokį vadovą atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį.
Tam, kad pataisos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.