2020 01 09

Profesorė: klaipėdiečiai buvo kankinami viena labiausiai dvokiančių medžiagų pasaulyje

Kokia tarša susidaro gaminant popierių ir kartoną ir kas teršiama labiausiai? Apie tai visuomenė diskutuoja po neregėto masto taršos, užfiksuotos Kuršių mariose. Į šiuos klausimus atsako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto profesorė Rūta Ustinavičienė, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Grigeo“
„Grigeo“ / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

R.Ustinavičienės komentaras

Šio tipo pramonė sunaudoja didelius kiekius vandens, vadinasi, ir aplinką labiausiai teršia nutekamieji vandenys. Ką galima juose rasti? Pirmiausia, labai daug organinių medžiagų, kurios, patekusios į paviršinius vandenis, yra oksiduojamos, tam sunaudoja daug deguonies, kurio trūkstant vandenyje pradeda gaišti žuvys. Vandenyje, kuriame trūksta deguonies, susidaro nepalankios sąlygos tiek gyvūnams, tiek augalams.

15min vizualizacija/„Grigeo Klaipėda“ nuotekų schema
15min vizualizacija/„Grigeo Klaipėda“ nuotekų schema

Gali atsirasti negyvos zonos, kuriose vyksta puvimo procesai. Nuotekos, patenkančios į paviršinius vandens telkinius, padaro juos netinkamus augti ir vystytis mikrobams, planktonui ir mažoms žuvims. Tai dar labiau paveikia didesnių žuvų populiaciją, dar labiau mažėja jų prieaugis. Moksliniai tyrimai taip pat rodo, kad netoli celiuliozės ir popieriaus pramonės išleidimo vietų nustatomas didesnis mutagenų kiekis, tai buvo nustatyta tiriant zooplanktoną, kuojas ir ruonių organizmą. Tačiau dažniausiai vanduo, kuriame gausu organinių medžiagų, gausiai žydi, dumblėja.

Gali atsirasti negyvos zonos, kuriose vyksta puvimo procesai.

Antra, daug stiprų kvapą turinčių junginių – merkaptanas, sieros vandenilis, kiti sieros junginiai – tai yra tai, kuo daugelį metų skundžiasi Klaipėdos gyventojai. Merkaptanas yra viena labiausiai dvokiančių medžiagų pasaulyje. Jo kvapas – tai kanalizacijos dvoko, supuvusių kopūstų ir česnako kvapų mišinys. Šios medžiagos dedama į buitines dujas, kurios yra bekvapės, kad būtų lengviau pastebėti jų nuotėkį.

Trečia, kiti „smagūs priedai“ – sunkieji metalai. Chromas, varis, švinas, cinkas, kadmis, manganas. Kiek jų nuotekose yra – neaišku. Taip pat nėra aišku, ar yra vartojami gyvsidabrio junginiai. Nes vertinant vandens taršą, pavojingiausias yra gyvsidabris, kuris sėda vandens telkinių dugne, juo minta planktonas, vėžiagyviai, žuvys – taip šis elementas keliauja mitybos grandine aukštyn, vis didindamas savo koncentraciją.

Oro gurpė nuotr./AB „Grigeo Klaipėda“ valymo įrenginiai Dumpiuose
Oro gurpė nuotr./AB „Grigeo Klaipėda“ valymo įrenginiai Dumpiuose

Popieriaus ir kartono gamyba yra viena taršiausių pramonės šakų.

Dalis literatūros šaltinių mini dioksinus, ftalatus, kitas toksiškas medžiagas, kurių šiose nuotekose taip pat gali būti. Tačiau jų didesni kiekiai susidaro tada, kada popierius yra balinamas. Kaip balikliai gali būti naudojami chloro junginiai, gali būti ir kitos mažiau aplinkai kenksmingos medžiagos.

LSMU nuotr./Rūta Ustinavičienė
LSMU nuotr./Rūta Ustinavičienė

Manau, jog įmonė, jei nori būti sąžininga, turėtų informuoti, kokios tiksliai cheminės medžiagos yra naudojamos, juk naudojamų medžiagų apskaita įmonėse yra privaloma. Tai tikrai visiems pagreitintų darbą ir pagelbėtų situacijos sprendimui.

Apibendrinant galima pasakyti, jog popieriaus ir kartono gamyba yra viena taršiausių pramonės šakų, taršios yra nuotekos, kurios, prieš patenkdamos į paviršinius vandenis, turi būti valomos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų