Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skelbiamais duomenimis, 2022–2023 mokslo metais lėtinių neurologinių sutrikimų turėjo 349 mokiniai, nerimo spektro – 126. 2021–2022 metais – analogiškai 343 ir 141. Tuo tarpu 2017–2018 mokslo metais lėtinių neurologinių sutrikimų turėjo 311 mokinių, nerimo spektro – 85. Nežymiai, tačiau po pandemijos išaugo dėmesio ir nuotaikos spektro sutrikimų turinčių vaikų ir paauglių.
Pasak R.Jusienės, kalbant apie emocines problemas, kurias patiria vaikai ir paaugliai, statistiką vertinti apskirtai sunku – tie, kurių tėvai į psichologus kreipiasi privačiai, į bendrą statistikos eilutę gali ir nepatekti.
Geriau atpažįstamos problemos
– Galbūt pokalbį ir pradėkime nuo statistikos. Kodėl tokių sutrikimų daugėja?
– Tai lemia keletas dalykų. Galima pradėti nuo to, kad tobulėja galimybės atpažinti vaikus, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių ar kitokių emocinių elgesio problemų. Į šią grupę – specialiųjų poreikių – patenka vaikai su įvairiomis problemomis. Mūsų galimybės kuo anksčiau atpažinti tokius vaikus gerėja ir tai keičia statistiką.
Galime prisiminti senesnius laikus, kai mokėmės patys. Visais laikais buvo vaikų, kuriems mokytis sekėsi sunkiau arba jie turėjo vienokių ar kitokių problemų, tik jos nebuvo įvardijamos kaip specialieji ugdymosi poreikiai.
