Apie tai „Dėmesio centre“ pokalbis su VDU Demografinių tyrimų centro vadove, profesore Vlada Stankūniene ir Seimo vicepirmininku, socialdemokratų Algirdu Sysu.
– Ponia Stankūniene, jūsų skaičiavimai rodo, kad iki šio amžiaus vidurio Lietuvoje gyvens mažiau negu 2 mln. žmonių. Kas tai nulems?
– Tai ne mūsų gąsdinimai, o solidžios institucijos „Eurostat“ prognozės, remiantis oficialia Lietuvos statistika. Šių prognozių modelio prielaidos yra labai optimistinės, kalbu apie gimstamumą, mirtingumą ir migraciją. Šie trys demografiniai procesai, kurie formuoja populiaciją, atrodytų, labai palankūs – gimstamumas didės, mirtingumas mažės, ypač vyrų. Jeigu dabar vyrų vidutinė gyvenimo trukmė yra 68,5 metų, tai 2080 metais vyrai vidutiniškai gyvens per 80 metų. Mažės emigracija ir po gerų 20 metų išvykstančiųjų ir atvykstančiųjų skaičius susilygins, gyventojų skaičius dėl emigracijos nemažės.
Pagal vyrų mirtingumą nuo alkoholio mes Europoje pirmaujame, taip pat ir dėl smurtinių mirčių, – sakė V.Stankūnienė.
Tačiau, nepaisant to, kai šiuos skaičius įdedame į modelį, į jau susidariusią amžiaus struktūrą, kurią suformavo jau kelis dešimtmečius besitęsiantis mažas gimstamumas, didelis mirtingumas ir labai intensyvi emigracija, matome, kad džiaugtis nėra kuo. Dabartinė mūsų gyventojų amžiau struktūra labai bloga. Vaikų ir jaunimo, kurie ateity galės kurti šeimas ir gimdyti, skaičius palyginti nedidelis, nėra demografinio potencialo augti. Lieka daugiausiai pagyvenę žmonės, pamažu išeinantys iš šio pasaulio. Taigi, demografinis Lietuvos gyventojų nykimo potencialas yra užprogramuotas.
– Profesore, tai skamba labai bauginančiai – mūsų tauta, be karo per 50–60 metų sumažės net per pusę?
– Taip. Tokia realybė, nes nuo 1990 metų vykę procesai ir dabartininė labai sudėtinga demografinė situacija tai ir nulėmė. Tačiau mes kažkodėl esame ramūs ar susitaikę su tuo.
– Pone Sysai, štai kur yra tikrieji iššūkiai, būtent į tai turi būti nukreiptas visas dėmesys. Ką manote?
– Taip. Reikia naudoti visas priemones, daugiau apie tai kalbėti, nes mes šiandien daugiausiai kalbam apie antraeilius dalykus.
– Ieškome šeimos apibrėžimo, dar kažko?
– Būtent. Reikia diskutuoti apie tai, kodėl jauni žmonės išvyksta, gimdo mažai vaikų čia, Lietuvoje, kas tam trukdo. Ir ne tik diskutuoti bei kurti įvairias šeimos koncepcijas, bet konkrečiais darbais sudaryti sąlygas žmonėms čia – derinti asmeninio gyvenimo ir darbo galimybes, spręsti lyčių lygybės problemą. Nes visose šalyse, kur šie klausimai yra sprendžiami, demografinė situacija yra ženkliai geresnė.
Turiu omenyje Skandinavijos šalis, Prancūziją, kur rodikliai yra aukštesni nei vidutiniai. Manau, būtina koncentruotis ties pačiais svarbiausiais klausimais – kaip aprūpinti jaunas šeimas būstu, kaip, sukūrus šeimą, derinti darbą ir vaikų auginimą ir panašiai.
– Tačiau profesorė teigia, kad pristatytas modelis jau paremtas optimistiniu scenarijumi. Suprantu, kad į tą scenarijų jau įtrauktos paskatos turėti daugiau vaikų, ekonomikos palikimas, nes po kelių dešimtmečių emigracija labai sumažės ir jau bus nenaudinga išvažiuoti iš Lietuvos, nes ir čia bus gerai.
Vlada Stankūnienė: Bet kuriuo atveju į problemas reikia dar labiau įsiklausyti, nes jeigu mes nieko nedarysim, tai gyventojų skaičius dar labiau mažės.
Algirdas Sysas: Džiaugiuosi, kad kai kuriuos žingsnius jau padarėme. Nuo sausio pradžios įsigalioja naujas socialinio būsto įstatymas, kuris suteiks savivaldybėms daugiau galimybių ir statyti, ir nuomoti, bus ir savivaldybių būstai, kurie suteiks galimybę pasikviesti jaunus specialistus ir suteikti jiems būstą be eilės.
– Ponia Stankūniene, Lietuvoje gyventojų skaičius mažėja sparčiausiai visoje ES. Kuo tai galima paaiškinti? Juk mūsų gyvenimo kokybė ne itin skiriasi nuo Latvijos, Estijos, Rumunijos ar Bulgarijos?
– Taip, mūsų rodikliai yra prasčiausi. Pavyzdžiui, vyrų gyvenimo trukmė. Pažiūrėję į mirties priežastis matome, kad nemažos dalies mūsų vyrų mirtingumą lemia alkoholio vartojimas ir su tuo susijusios pasekmės. Pagal vyrų mirtingumą nuo alkoholio mes Europoje pirmaujame, taip pat ir dėl smurtinių mirčių.
Kalbant apie gimstamumo skatinimą, mes privalome ne ieškoti vieno mygtuko, kurio pagalba galėtume kosmetiškai šį tą pataisyti, bet tai turi būti nuolatinė programa, nuolatinis dėmesys. Būtina sutelkti visas jėgas – tiek politikų, tiek akademinės bendruomenės, kuri daro tyrimus, neignoruoti tų tyrimų rezultatų.
Tai turi būti ilgalaikė, nuosekli veikla, o ne fragmentinė, ypač suaktyvėjanti prieš rinkimus, o po jų iš karto atslūgstanti. Problemos yra didžiulės, jos esminės. Kam visa kita, jeigu neliks tautos?
