Pirmasis Seimo rinkimų turas atskleidė, kad daugiausia šalies rinkėjų palaikymo sulaukė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), kuri žada taisyti ankstesnės valdžios pradėtas švietimo reformas.
„Socialdemokratai niekada nebuvo ypatingi reformatoriai. Vėlgi, jeigu pasiklausytume priešrinkiminės retorikos, beveik visos partijos kalba apie reformų perteklių, teigia, kad visgi tą reformų karštligę reikia gesinti ir situaciją šiek tiek stabilizuoti. Pasiklausęs retorikos ir pasižiūrėjęs priešrinkimines programas, manau, kad kažkokių radikalesnių pokyčių švietimo srityje per šią kadenciją neturėtų būti. Galbūt liberalai (Liberalų sąjūdis – aut. past.) šiek tiek aktyvesni, bet klausimas, ar jie bus valdančiojoje koalicijoje“, – teigia VU profesorius.
Ne visi tikslai pasiekti, didesnio finansavimo nesitiki
Kadenciją baigiantis Seimas palieka ir švietimo reformas – viena jų įgyvendinta jau nuo šio rugsėjo. Visos šalies mokyklos privalo vykdyti įtraukiojo ugdymo reformą – priimti mokytis ypatingų poreikių turinčius vaikus. Pasak prof. R.Želvio, ši kadencija buvo daugiau orientuota į bendrąjį ugdymą, o aukštajam mokslui buvo skiriama mažiau dėmesio.
„Čia galime prisiminti ir ugdymo programų atnaujinimą, vadovėlių problemą, mokinių integraciją, Tūkstantmečio mokyklų programą ir t. t. Taigi aukštasis mokslas liko antrame plane. Turbūt labiausiai pastebimas įvykis – kolegijų, neuniversitetinių aukštųjų mokyklų, jungimasis, kuris vyko su įvairiomis peripetijomis, bet iš esmės galima sakyti, kad jis įvyko. Ir kitas svarbus aspektas visiems akademinio pasaulio atstovams – tai finansinės padėties gerinimas. Turiu omeny atlyginimų padidinimą, kuris per šią kadenciją buvo gana ženklus“, – sako profesorius.
Vis dėlto mokslo finansavimas yra nepakankamas. 2021-aisiais pasirašytame nacionaliniame politinių partijų susitarime nurodoma, kad, nuo 2022 m. kasmet tolygiai augant valstybės finansavimui, 2030 m. pabaigoje valstybės biudžeto asignavimai mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklai aukštajame moksle ir valdžios sektoriuje turi siekti ne mažiau kaip 1 proc. BVP. Pagal šį susitarimą biudžete iki 2024 m. pabaigos tam turi būti skirta ne mažiau kaip 0,75 proc. BVP. Tačiau Seimui pateiktame 2024 m. valstybės biudžeto įstatymo projekte MTEP veiklai numatyta 345,6 mln. eurų (įskaitant atlyginimus). Toks finansavimas sudaro 0,52 proc. prognozuojamo 2024 m. BVP.
„Partijų susitarime nustatyto tikslo vis dėlto nepasiekiame. Dabartinėse partijų programose, kurios buvo paskelbtos prieš rinkimus, taip pat siekiama didinti finansavimą mokslui. Bet tai yra toks politinis užkalbėjimas, kuris tęsiasi nuo vieno politinio ciklo iki kito, o kažkokių apčiuopiančių rezultatų neduoda“, – sako mokslininkas.
„Kadangi biudžetas nėra bedugnis, o dabar akcentuojami kiti prioritetai – neišvengiamai turi būti užtikrinamas finansavimas krašto apsaugai, taip pat yra nuolatinis socialinių problemų leitmotyvas. Partijos, dalyvaujančios rinkimuose, kalba apie pensijų didinimą, apie socialinės atskirties mažinimą, ir šiems dalykams taip pat reikalingas didesnis finansavimas. Todėl nebūčiau labai didelis optimistas – švietimo prioritetai liks daugiau retoriniame lygmenyje. Nemanyčiau, kad būtų galima tikėtis kažkokio reikšmingesnio finansavimo padidinimo“, – sako tyrėjas.
Svarbiausi darbai reformuojant Lietuvos aukštojo mokslą sistemą
VU profesoriaus R.Želvio teigimu, Lietuvai šiuo metu reikėtų ramesnio ir stabilesnio etapo švietimo sistemoje. Pasak jo, universitetai ir kolegijos išgyveno struktūrines reorganizacijas, todėl reikia laiko, kad šios naujos struktūros apsiprastų su savo nauju statusu. Tiesa, anot profesoriaus, reikėtų nepamiršti ir jau ne vieną dešimtmetį egzistuojančios mokslo finansavimo problemos.
„Reikia lopyti skyles, kurios atsirado po šių reorganizacijų. Be to, vis dar egzistuoja mokytojų rengimo problema. Mes nuolat girdime, kad katastrofiškai trūksta mokytojų, tačiau tai nesutrukdė anksčiau reorganizuoti Lietuvos edukologijos universitetą ir išskaidyti mokytojų rengimą per kelias aukštąsias mokyklas. Bet jau dabar matome, kad šis perkėlimas į kelias universitetines aukštąsias mokyklas nepajėgė kompensuoti praradimų ir mokytojų rengimas yra gerokai sumenkęs. Tai yra ir bus problema artimiausiu laikotarpiu“, – teigia prof. R.Želvys.
Pasak jo, šią problemą buvo galima ir toliau spręsti mokytojų rengimo prioritetą iškeliant ne žodžiais, o darbais: „Pateiksiu pavyzdį: Edukologijos universitetas, kuris kadaise irgi buvo – tikriausiai pelnytai – kritikuojamas, turėjo puikią infrastuktūrą ir mokomąją bazę, specialiąsias laboratorijas, oranžeriją ir kitus infrastruktūros elementus, kurie buvo kuriami dešimtmečiais. Dabar visi šie elementai yra dingę, o pastatai yra išdalinti kitoms organizacijoms – iš visos infrastruktūros nieko neliko. Jeigu pedagogų rengimui būtų teikiamas prioritetas ne vien tik žodžiais, bet ir darbais, Vyriausybė būtų galėjusi buvusias Edukologijos universiteto patalpas skirti mokytojams rengti, ir tai būtų visai kitos kokybės mokytojų rengimas.“
