Visi chirurgai tarybiniais laikais buvo karo prievolininkai, turėdavo dalyvauti kariniuose medicinos mokymuose, tačiau tos nakties įvykiai, pasak profesoriaus K.Vitkaus, išmušė iš vėžių.
Politinė situacija, masiniai mitingai ir gynybinė žmonių pozicija, kai šalia stovintis žmogus buvo tapęs tarsi šeimos nariu, o dabar pašautas gula ant operacinio stalo... Nors chirurgo specialybė verčia būti savotiškai agresyviam, būtina pamiršti vidines emocijas, nes juk nuo gydytojo priklauso tolesnis nelaimėlio likimas, susitvarkyti su emocijomis, pasak profesoriaus K.Vitkaus, tą naktį buvo labai sunku. Gydytojas siuvo kraujagysles, sausgysles, nervus, tvarkė kulkų nulaužtus kaulų lūžgalius...
Plastinės chirurgijos specialistui, dirbančiam rekonstrukcinės medicinos srityje, prisiuvančiam nutrauktus pirštus, plaštakas, koreguojančiam nosies, ausų formas – tai kasdienis darbas. Tačiau tą dieną prasisukę tankai paliko dešimtis sužalotų, užmuštų...
„Šokom tą naktį su tėvu į mašiną ir atlėkėme į ligoninę. O sužeistuosius vežė ir vežė. Iš pradžių sužeisti dūžtančių stiklų, o paskui ir peršauti. Pirmasis – „Alfa“ grupės karys V.Šackichas. Jis buvo nušautas į nugarą, aiškiai savų, išcentruotomis kulkomis. Tai labai sunkus sužeidimas, nes tokia kulka sutrauko kraujagysles ir išsineša dar dalį audinių“, – sakė profesorius K.Vitkus.
Medikas pasakoja, kad tą naktį kilo didelė vidinė sumaištis, darbas be atokvėpio ir didelė įtampa nepraėjo be pasekmių. Gydytojo gyvenimas labai pasikeitė, viskas buvo pergalvota, įvertinta iš naujo, vertybių skalė pasikeitė iš esmės.
„Viskas susijaukė. Po to, 1992 m., išvažiavau dirbti į JAV. Stengiausi atsikratyti to blogo jausmo, kad mano darbas nereikalingas. Na kam tos visos mano operacijos, darytos per daugelį metų? Kokia prasmė? Prisiuvi ranką, koją, ausį, nosį. Atkuri žmogų. O čia atvažiuoja tankas ir dešimtys lieka gatvėje – sužalotų, užmuštų. Kam ta rekonstrukcinė chirurgija, jeigu padaro tokį lavonyną iš karto. Praėjo keliolika metų, kol vėl viskas stabilizavosi", – atviravo Kęstutis Vitkus.
