Pareigūnai atvyko po 44 minučių
Neva atvykę į vietą pareigūnai dar kurį laiką girdėjo iš šulinio sklindančius garsus. Tačiau išgelbėti mažylių jiems nepavyko, kūnelius ištraukė tik po kiek laiko atvažiavę ugniagesiai.
Ar pareigūnai galėjo girdėti iš šulinio sklindantį balsą? Abejonę kelia vien jau tai, kad po iškvietimo į įvykio vietą jie atvyko tik praėjus 44 minutėms. Tiesa, neaiškus faktas, kada tiksliai vaikžudys atliko nusikaltimą.
Kėdainių policija išvytos iš namų mirusių vaikučių mamos Linos C. pranešimo iš BPC sulaukė 1.56 valandą. Pranešta apie Saviečių kaime iš namų išvarytą moterį. Tuo metu Kėdainių rajone dirbo du ekipažai, abu jie buvo išsiųsti į B kategorijos įvykius: vienas įvykis buvo dėl ką tik sumušto žmogaus, kitas pranešimas – dėl su ginklu bėgiojančio vyro. Kėdainių rajone taip pat dirbo operatyvinė grupė, kuri buvo išvykusi į gaisrą, kuriame žuvo du žmonės.
Tik sureagavus į šiuos įvykius, patruliai buvo nukreipti į Saviečių kaimą. Įvykio vietoje jie buvo 2.40 val., tai yra prabėgus 44 minutėms po iškvietimo. Kaip teigia Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis, nuo sausio 1-osios 22 valandos iki sausio 2-osios 02.30 valandos Kėdainių rajone iš viso buvo gauta 11 įvairių pranešimų. O ir oro sąlygos buvo prastos.
Šulinyje išbuvo mažiausiai 45 minutes
R.Matonio žiniomis, pirmieji į įvykio vietą Saviečių kaime sausio 2-osios naktį atvyko medikai.
Pirmieji į įvykio vietą Saviečių kaime sausio 2-osios naktį atvyko medikai.
„Pareigūnų vaikų mama, matyt, laukė greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Į namą įeita tik kartu su policininkais“, – informavo Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas.
Kaip teigė nužudymą tiriantys pareigūnai, į namą įėjusi Lina C. pastebėjo, kad jame nėra dviejų mažiausių vaikų. Paklaustas, kur jie, įtariamasis vaikžudys Aurelijus B. atsakė, kad įmetė juos į šulinį.
Pribėgę prie šulinio pareigūnai neva girdėjo balsus (tyrimo metu aiškinamasi, iš kur jie tiksliai sklido). Jie bandė panaudoti kopėčias ir ištraukti vaikus, tačiau jos pasirodė per didelės. Ar pareigūnai bandė kaip nors kitaip nusileisti į šulinį, nepranešama. 2.51 val., prabėgus valandai po Linos C. skambučio BPC, buvo iškviesti ugniagesiai, kurie į įvykio vietą atvyko 3.22 val.
Ar buvo įmanoma išgelbėti vaikus? Kiek laiko 4 mėnesių kūdikis gali išbūti gyvas stingdančiame šaltyje? Vaikų ligų klinikos vadovas R.Kėvalas pabrėžia: ilgiausiai – 15 minučių.
„Kūdikių fiziologija kitokia. Jų galva sudaro 30 procentų kūno masės. Jei ji nepridengta, šiluma greitai išgaruoja. Kūdikiai šilumą praranda daug greičiau nei suaugę. Daug kas priklauso ir nuo mitybos, poodinio sluoksnio, kaip kūdikis aprengtas. Kėdainių rajono atveju, nemanau, kad vaikiukai buvo sočiai pavalgę ar šiltai aprengti. Tikimybė išsigelbėti jiems buvo menka. Juk įkrito į vandenį, kuriame sušąlama greičiau“, – patikino profesorius.
Šulinyje vandens – apie metrą
R.Kėvalo teigimu, šiuo atveju mirties mechanizmų galėjo būti įvairių. Mirtinas galėjo būti ir pats kritimas į šulinį. Smūgio į ledinį vandenį elementas itin svarbus. Vaiko kritimas iš jo ūgio ar pusantro ūgio aukščio prilygsta didelės energijos traumai.
Neveiksmingas šio įvykio metu turėjo būti ir plaukimo refleksas, kuris kūdikiams išnyksta šeštą gyvenimo mėnesį. Šaltame vandenyje, po patirtos kryčio traumos jis neturėjo veikti.
Ugniagesių, kurie panaudoję kopėčias ir virvę ištraukė vaikų kūnelius, duomenimis, lemtingojo šulinio gylis – 5 metrai. Vandens jame buvo apie metrą. Paklaustas, kaip tuomet pareigūnai, praėjus tiek laiko, galėjo girdėti balsus, R.Kėvalas liūdnai nutęsė: „Tai galėjo būti tiesiog agonijos kamuojamų vaikų skleidžiami garsai.“
Lemtingojo šulinio gylis – 5 metrai. Vandens jame buvo apie metrą.
R.Kėvalas prisipažįsta, jog per 30 metų besitęsiančią jo karjerą būta ir laimingų pabaigų.
Pasak jo, kartą viduržiemį, spaudžiant gal 15 laipsnių šalčiui, iš Neries buvo ištrauktas beveik 20 minučių vandenyje išbuvęs penkiametis. Jam diagnozuota hipotermija. Tačiau pavyko berniuką, kuris ant ledo ieškojo savo žvejo tėčio, atgaivinti bei atšildyti.
„Supraskite, mes kalbame hipotetiškai. Niekas nėra daręs bandymų, kiek kūdikis ar mažametis galėtų ištverti šaltyje ar lediniame vandenyje. Tik naciai su rusų belaisviais yra darę bandymus. Hipotetiškai kalbant galime spėti, kad vaikas šaltyje ištvertų apie 15 minučių, sąmoningas liesas suaugęs žmogus – porą valandų, stambesnis – 10 valandų ar net, kiek yra žinoma, parą. Viskas priklauso nuo poodinio sluoksnio, mitybos ir aprangos“, – patikino R.Kėvalas.
„Ar jie jautė skausmą? Labai kentėjo“
Paprašytas papasakoti, kokios galėjo būti paskutinės mirusių vaikučių gyvenimo akimirkos, profesorius patikino, jog jie turėjo labai kentėti.
„Po šalto vandens poveikio pradeda įsijungti vadinamasis nardymo refleksas. Ima stoti kvėpavimas, retėja širdies ritmas, susitraukia kraujagyslės, lėtėja medžiagų apykaita. Smegenys taip bando apsisaugoti nuo streso.
Prasideda deguonies badas, kuris pirma pažeidžia galvos smegenis. Vyraujant šalčiui, kūnas deguonies badui būna mažiau jautrus. Iškenčia jį ilgiau – apie 15–20 minučių. Tęsiantis žalingam poveikiui, pažeidžiamos smegenys, audiniai, sustoja organų veikla. Ištinka mirtis“, – fiziologinį procesą nupasakojo R.Kėvalas.
Pasak jo, ištikus nelaimei, kamuojant mirties baimei, suveikia išlikimo refleksas. Tačiau šiuo atveju vaikams negalėjo padėti ir jis.
„Ar jie jautė skausmą? Labai kentėjo. Net ir gyvendami, kiek jiems tebuvo skirta to laiko, jie kentėjo. Vargšeliai, matyt, buvo neeilinio stiprumo, kad tokiomis sąlygomis iki tol išgyveno. Jų kančios baigėsi per šoką, dar didesnę kančią ir mirtį“, – liūdnai atsiduso profesorius.
