Politinės praktikos pasekmė
Pastaruoju metu vėl imta abejoti, ar Lietuvos prezidentui priklauso būti Lietuvos atstovu EVT, kalbėta, jog daugeliui ES šalių narių atstovauja premjerai, o ir EVT klausimai dažnai būna susiję su „vidaus politikos“ problemomis, pavyzdžiui, vakcinos nuo COVID-19 užsakymais. Konservatorių frakcijos narys Matas Maldeikis net užsiminė, jog prezidentui vieta prie EVT stalo nepriklauso pagal Konstituciją.
Pastarasis teiginys nėra visiškai klaidingas. Tačiau taip traktuojant nepriklausytų ši vieta ir Lietuvos premjerui ar premjerei. Tiesiog mūsų Konstitucijoje visiškai nieko nekalbama, kas turėtų atstovauti Lietuvai EVT. Lietuvos atstovavimas EVT yra apibrėžtas ne Konstitucijoje ar kituose įstatymuose, o politine praktika. Būtent politinis susitarimas, įsitvirtinusi praktika ir daugelio politinių veikėjų bei visuomenės suformuotas pritarimas šiai praktikai lėmė, jog jau daugiau nei dešimt metų prie EVT stalo sėdi Lietuvos prezidentas, o ne premjeras.
Tai išties yra šioks toks išskirtinumas, lyginant su kitomis ES šalimis narėmis. Iš 27 ES narių tik Kiprui, Prancūzijai, Rumunijai ir Lietuvai atstovauja prezidentai. Visos kitos šalys deleguoja premjerus. Tačiau ši situacija susiformavo ne dėl šių keturių valstybių noro elgtis „kitoniškai“, o dėl jų politinės sistemos tipo.
