Šios kapinės Vilniaus pašonėje kasmet vis plečiasi, antkapių daugėja, tačiau Jelenos Melničenko kapą rasti nesunku – juodo granito bokštai matomi iš toli. Dviejų metrų aukščio luitai – į dulkes pavirtusių dangoraižių kopija. Ant vieno įtaisytas kryžius, primenantis garsiąją anteną, ir užrašyta WTC (angliškas Pasaulio prekybos centro sutrumpinimas – red.), Jelenos žūties data ir laikas – 2001.09.11 8:46.
Būtent tą akimirką 790 km per valandą greičiu skriejęs „American Airlines“ laineris „Boeing 767“ rėžėsi į šiaurinį bokštą. Jis pataikė tarp 93 ir 99 aukštų. Profesoriaus dukra dirbo vienoje didžiausių JAV draudimo bendrovių „Marsh & McLennan“, įsikūrusioje 95-ajame.
Kape – tik nuolaužos
„Buvo nelengva tuos bokštus čia pastatyti, teko laikytis griežtų aukščio ir kitų apribojimų. Be to, granitas labai glotnus, slidus, todėl iškeliant luitus čia kapinėse teko gerokai paplušėti, kad neišslystų ir nesuskiltų“, – pasakojo V.Gavriušinas, Amerikoje prieš 10 metų netekęs dukros.
Jelenos kape – tik kelios nuolaužos iš kraterio, kuriame prasmego bokštai dvyniai, nukentėję per lėktuvų atakas, o paskui mįslingai susmukę kaip ištižęs tortas. Šalia palaidota ir profesoriaus žmona Nina, mirusi prieš keletą metų.
Lemtingomis dienomis Vladimiras viešėjo Niujorke, o tą rugsėjo 11-osios rytą išlydėdamas dukrą į darbą nė nenujautė, kad mato ją paskutinį kartą. „Niekada nepamiršiu to momento, kai stovėdamas ant Bruklino tilto žiūrėjau į degančius Pasaulio prekybos centro dangoraižius. Paskui nuskubėjau į Manhataną, o ten – chaosas, triukšmas, žmonės būriuojasi prie telefono būdelių.
Visų prašiau, maldavau: mano dukra degančiame bokšte, reikia paskambinti jai, niekas nepraleido, nors skambino tik tam, kad su draugais pasidalytų įspūdžiais apie visą tą siaubą. Nepadėjo jokie įtikinėjimai, kad leistų man pabandyti susisiekti su dukterimi. Paskui viena rusiškai kalbanti moteris pasigailėjo, paskambinau, bet telefono Jelena nepakėlė...“, – košmariškas akimirkas prisiminė V. Gavriušinas.
Kodėl griuvo bokštai?
Habilituotas fizinių mokslų daktaras, Niujorko mokslų akademijos narys Jungtinėse Valstijose ne kartą lankėsi ir iki to vizito 2001-aisiais. Dukra Jelena, ištekėjusi JAV ir susilaukusi sūnaus, gavo gerą darbą, kilo karjeros laiptais. Jai buvo 28-eri. Tą rytą V. Gavriušinas nuvežė septynmetį anūką Eriką į mokyklą, o vakare buvo susitaręs susitikti su dukra ir važiuoti apsipirkti.
Tą vakarą į namus, esančius 20 kilometrų nuo Manhatano, profesorius grįžo pėsčiomis – neveikė visuomeninis transportas, nebuvo įmanoma rasti taksi. Rugsėjo 13-ąją turėjęs grįžti į Lietuvą, jis užtruko iki lapkričio – prižiūrėjo anūką, mėgino gauti kokių nors žinių apie dukros likimą. Teko duoti mėginius DNR tyrimams, bet jau po kelių dienų buvo išrašytas ir įteiktas J. Melničenko mirties liudijimas.
Profesorius, puikiai pažįstantis gyvenimą už Atlanto ir amerikietiškos valdžios specifiką, negaili karčių žodžių tos šalies valdininkams ir išpuolių tyrėjams. „Aš kaip fizikas puikiai žinau dėsnius, pagal kuriuos griūva dideli statiniai. Patikėkite, tie bokštai, nepaisant viso degančio benzino viršuje negalėjo griūti tokiu greičiu ir trajektorija.
Net jeigu laikančiosios konstrukcijos būtų pradėjusios lydytis nuo viršaus, būtų dangoraižiai kritę aukštas po aukšto, bet tik ne šitaip, lyg kokie seni vandentiekio bokštai, kuriuos atėjo metas susprogdinti, kad nekeltų niekam grėsmės“, kalbėjo jis vartydamas senas nuotraukas iš Niujorko. Skeptiškai profesorius vertina ir prezidento Baracko Obamos administraciją, iš esmės tęsiančią savo pirmtako G. W. Busho politiką Amerikoje ir užsienyje, o Osamos Bin Ladeno nužudymą vadina propagandiniu triuku.
Saugiausia vieta neapsaugojo
Vladimiras turi albumą, kuriame užfiksuotas jo dukters gyvenimas iki 2001 metų rugsėjo 11-osios. Nuotraukos, laiškai, oficialūs dokumentai. 1990 m. ji aukso medaliu baigė vidurinę mokyklą Vilniuje, įstojo į Vilniaus universiteto Matematikos fakultetą, o 1992 m. baigusi du kursus išvyko pas savo vaikiną Aleksandrą į Niujorką ir ten susituokė.
1999 metais moteris gavo darbą vienoje didžiausių JAV draudimo bendrovių: pradėjo kaip programuotoja, vėliau tapo vadybininke, vadovavo specialistų grupei.
„Kai Jelena pranešė, kad galbūt persikels dirbti į Pasaulio prekybos centrą, mano žmona suabejojo, nes dvyniuose jau buvo sprogdintos teroristų bombos.
Nina lyg kažką nujausdama sakė, kad tai nėra saugi vieta, o aš priešingai – sakiau, kad nėra Niujorke saugesnės vietos už tą centrą. Pamenu savo žodžius „Jelena, tie bokštai tave apsaugos“. Kaip tragiškai aš tada klydau”, – paglostęs nuo laiko išblukusią dukters nuotrauką nubraukė ašarą profesorius.
 |
| Jelena Melničenko |
