Skaičiuojama, kad vidutinio galingumo automobilis, per metus nuvažiuodamas 10 tūkst. kilometrų, išmeta apie 10 tonų dujų mišinio. Tiek sveria du drambliai. Kiek tokių dramblių į orą paleidžia šimtai tūkstančių automobilių, suskaičiuoti gal ir nėra taip svarbu. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad oro tarša kenkia gamtai ir žmogui.
„Žmogui didžiausią poveikį daro azoto oksidai, anglies monoksidai ir kietosios dalelės arba suodžiai. O aplinkai, gamtai didžiausią žalą daro šiltnamio dujos“, – pastebi Klaipėdos universiteto Oro taršos iš laivų tyrimo laboratorijos mokslinis vadovas prof. Vytautas Smailys.
Klaipėdos universiteto mokslininkai sako, kad dujomis varomas autobusas šiltnamio dujų išmeta apie 1,5 karto mažiau negu dyzelinis autobusas ir apie 70 proc. mažiau, nei dyzelinu varomas automobilis.
„[...] Galbūt 20–30 proc. tarša sumažėtų visame mieste [pradėjus naudoti gamtines dujas autobusuose ar daugelyje automobilių]. Atitinkamai tai duotų teigiamą efektą sveikatos požiūriu“, – įsitikinęs V. Smailys.
Šalies miestai po truputį senus autobusus keičia ekologiškais. Šiemet Klaipėda įsigijo devynis dujinius autobusus – tokių miesto gatvėmis rieda per dvidešimt.
Apskaičiuota, kad vidutiniškai uostamiestyje lengvuoju automobiliu važiuoja 1,5 keleivio, o autobusu per piką – iki šimto žmonių. Vienam autobuso keleiviui tarša yra 15 kartų mažesnė, nei automobilio keleiviui. Be to, važiuoti viešuoju transportu – ekonomiškai naudingiau.
„Bilietas važiuoti darbo dienomis autobusu kainuoja 65 Lt [per mėnesį]. Su juo gali važiuoti neribotą kiekį kelionių darbo dienomis. Mano atveju, man kuras kainuotų iki darbo 100 litų ir daugiau“, – skaičiuoja įmonės „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktoriaus pavaduotojas Andrius Samuilovas.
Pasirinkti kitus keliavimo būdus – važiavimą viešuoju transportu, dviračiu ar ėjimą pėstute, mokslininkai žmones ragina bent rugsėjo 22-ąją, kai visoje Europoje minima Tarptautinė diena be automobilio.
