Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2021 01 08

Profsąjunga reikalauja nušalinti Aplinkos apsaugos departamento direktorę, ši sako: neaiškių interesų grupių spaudimui nepaklusiu

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) kreipėsi į aplinkos ministrą Simoną Gentvilą. Profesinė sąjunga prašo ministro kuo skubiau spręsti kritines aplinkosaugos sistemos Lietuvoje problemas, susijusias su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) vadovybės veikla, ir prašo nušalinti vadovę Olgą Vėbrienę, rašoma profsąjungos pranešime. Ši išplatino atvirą laišką šalies vadovams ir teigia patirianti spaudimą dėl principingos veiklos.
Olga Vėbrienė
Olga Vėbrienė / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Profsąjunga: departamente – nepotizmas, mobingas, sužlugdytas socialinis dialogas

Aplinkosaugininkai prašo ministro S.Gentvilo nušalinti AAD vadovę Olgą Vėbrienę nuo einamų pareigų, pradėti tarnybinį patikrinimą AAD direktorės pavaduotojui Jurgiui Kazlauskui.

Taip pat profesinės sąjungos pranešime reikalaujama, kad būtų įvertintas AAD direktoriaus patarėjų pareigybių įsteigimo pagrįstumas, esamų pavaduotojų tinkamumas vykdyti pareigas, skyrimo teisėtumas ir galimas jų interesų konfliktas dėl darbo keliose tarnybose.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aplinkos apsaugos departamentas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aplinkos apsaugos departamentas

Profesinė sąjunga siūlo atlikti AAD finansinį auditą, kuris atsakytų į klausimą ar departamentas skaidriai naudojo valstybės lėšas, anot profsąjungos pranešimo, tai susiję su priedų mokėjimu AAD direktorės pavaduotojams ir patarėjams.

„LAASDPS ir aplinkosaugininkų nepasitenkinimą esama situacija lemia įsisenėjusios AAD problemos: nepotizmo įsigalėjimas, visiškai sužlugdytas socialinis dialogas, kolektyvinės sutarties pažeidimai, esamos vadovybės neįgalumas spręsti sistemines problemas“, – rašoma pranešime.

Anot profsąjungos, sisteminės problemos – AAD finansavimo panaudojimas, vienašališkas darbo užmokesčio likučio panaudojimas, menkas aplinkos apsaugos inspektorių darbo užmokestis, neužpildyti etatai, nepakeliamas darbo krūvis, neatlyginamas darbas savaitgaliais.

„Galutinai aplinkosaugininkų kantrybės taurę perpildė departamente vis dažniau pasitaikantys ir jo vadovybės vis dažniau naudojami mobingo, kitaip galvojančių ir drąsiai savo nuomonę išsakančių darbuotojų persekiojimo atvejai. Paskutinis iš pavyzdžių – AAD vadovės ir jos komandos sprendimas susidoroti su AAD Klaipėdos valdybos Jūros aplinkos apsaugos vyriausiuoju specialistu Donatu Bagočiumi, kurį departamentas kaltina suteikus informaciją apie neseniai vykusį incidentą Būtingės terminale ministrui S.Gentvilui ir jo komandai“, – rašoma pranešime.

Kaip rašė „Lietuvos rytas“, D.Bagočius buvo nušalintas nuo pareigų dėl galbūt padaryto šiurkštaus nusižengimo. Teigiama, kad gauta tarnybine informacija apie jūroje išsiliejusius teršalus jis esą pasidalijo su trečiaisiais asmenimis – Aplinkos ministru S.Gentvilu ir jo patarėju Mariumi Gailiumi. Tai esą apribojo galimybes ateityje imtis teisinių veiksmų teršėjo atžvilgiu.

AAD vadovė: neaiškių interesų grupių spaudimui nepaklusiu

AAD vadovė O.Vėbrienė penktadienį išplatino viešą laišką valstybės vadovams, aplinkos ministrui ir Seimo Aplinkos komitetui.

O.Vėbrienė, AAD vadovaujanti pusę metų, teigia, kad aplinkos apsaugos srityje yra nemažai problemų, ji mini mažus atlyginimus, pasenusią įrangą, trūkstamą skaitmenizaciją. Anot O.Vėbrienės, įstaigoje nebuvo vykdoma efektyvi vidaus kontrolė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Olga Vėbrienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Olga Vėbrienė

Pasak AAD vadovės laiško, jos iniciatyva buvo atlikti vidiniai inspekcijų veiklos patikrinimai, per kuriuos, anot jos, paaiškėjo, kad „sistema veikia chaotiškai“. Anot O.Vėbrienės, departamente yra ir korupcijos rizikų. Anot jos, dėl to diegiama sistemiška kontrolės sistema.

„Tikrai ne visi žmonės yra patenkinti, tempas milžiniškas, ne viską spėjame tinkamai viduje iškomunikuoti, bet iš mūsų tikimasi rezultatų ir mes jų pasieksime“, – rašo O.Vėbrienė.

„Man pradėjus vadovauti, sąžiningi pareigūnai pasijuto stipriau – turime pirmą pranešimą apie bandymą paveikti pareigūną, šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas.

Didžiausias mano kritikas – žmogus, perkeltas į žemesnes pareigas už tai, kad nesugebėjo sutvarkyti sistemos“, – rašo AAD vadovė.

Ar čia viskas gerai? – laiške klausia O.Vėbrienė.

„Susirūpinimą kelia, kad „Grigeo“ taršos metinių išvakarėse naujasis aplinkos ministras susitinka su buvusiu įstaigos vadovu.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Olga Vėbrienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Olga Vėbrienė

Po šio susitikimo ministras priėmė sprendimą naikinti įsakymą dėl 106 etatų skyrimo miškų apsaugai (funkciją perimame nuo liepos 1-osios). Gavome skambutį, kuriuo aiškiai pasakyta: arba sutinkame, kad miškų apsaugai užtenka 50 pareigūnų, arba gausiu vos 30. 30 žmonių visų Lietuvos miškų (2 mln. hektarų) ir saugomų teritorijų apsaugai. Miškuose, kur vyrauja plyni kirtimai. Ar čia viskas gerai?“, – laiške klausia AAD vadovė O.Vėbrienė.

Anot laiško, vadovei nerimą kelia Aplinkos ministro žinia, kad AAD tarnyba per didelė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Olga Vėbrienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Olga Vėbrienė

„Turime 526 etatus, kasmet atliekame apie 12 tūkst. ūkio subjektų patikrinimų, 3000 gyvosios gamtos reidų, gauname daugiau nei 20 tūkst. iškvietimų. Per penkerius metus pranešimų skaičius išaugo beveik dvigubai, o pareigūnų skaičius nekito. Šiomis pajėgomis netrukus imsime saugoti ir šiukšlinamus, kertamus miškus“, – rašoma O.Vėbrienės laiške.

„Mano atžvilgiu pradėti du tarnybiniai patikrinimai, o į sistemą pamažu grįžta telefoninė teisė. Ministerijos pareigūnai be skrupulų renka informaciją apie atliekamus tyrimus, kam ši informacija gali būti panaudota – galiu tik spėlioti.

Viešumoje pradėta kelti klausimus dėl mano komandos formavimo principų – keliu klausimą ir aš, kam yra nepatogu, kad mano komandoje dirba buvę STT ir policijos pareigūnai?“ – laiške klausia O.Vėbrienė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Olga Vėbrienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Olga Vėbrienė

Anot O.Vėbdrienės, didžiausia jos parašu skirta bauda už Lietuvos gamtos žalojimą siekia 7,5 mln. Eur. „Neketinu sudarinėti taikos sutarčių, principingai ginsiu aplinkosaugininkų pozicijas, ką daryti mane įpareigoja uniforma (kurių beveik neturime) ir įstatymas“, – rašo AAD vadovė.

AAD vadovė sureagavo ir į iškeltą jos atlyginimo klausimą.

„Viešumoje klausiama, kodėl toks didelis mano atlyginimas (2183 Eur neto), man paskirtas priedas. Mažinkite, jei atrodo per didelis. Atkreipiu dėmesį, kad dėl savo aktyvios profesinės veiklos jau sulaukiau įmonių teisinių ieškinių, o advokato valanda man asmeniškai kainuoja 160 Eur + PVM.

Neaiškių interesų grupių spaudimui nepaklusiu, – rašo AAD vadovė.

Įstatymai mums leidžia efektyvią aplinkosaugos kontrolę, tačiau daug kas priklauso nuo to, kaip ją vykdome. Tikriausiai nesuklysiu teigdama, kad politikai pokyčius aplinkos apsaugoje 2020 m. inicijavo todėl, kad jie buvo reikalingi, tiksliau – būtini. Juos reikia įgyvendinti. Ir reikia įgyvendinti per keletą mėnesių, o ne per porą metų, kuriuos turėjo ankstesnė departamento vadovybė“, – rašo O.Vėbrienė.

AAD vadovė teigia savo posto nesilaikanti. „Tačiau neaiškių interesų grupių spaudimui nepaklusiu“, – rašo ji.

„Sąžiningai tarnauju valstybei daugiau nei dešimt metų, tikiu, kad žmonių išrinkti šalies vadovai vadovaujasi aukščiausiais skaidrumo ir logikos standartais“, – atvirą laišką baigia AAD vadovė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?