„Visus su pareigūnų gerove susijusius sprendimus siekiame atvirai išdiskutuoti su savo socialiniais partneriais. Pareigūnų darbo sąlygų gerinimas, nuoseklus darbo užmokesčio didinimas, laikmečio iššūkius atitinkanti parengtis ir aprūpinimas – tai bendras VRM vadovybės ir profsąjungų tikslas. Tiek Vidaus tarnybos statuto pataisos, tiek VST sustiprinimas integruojant tarnybą į policiją, užtikrins ilgalaikę naudą pareigūnams“, – teigia ministrė A.Bilotaitė.
Vidaus reikalų ministerija parengė Vidaus tarnybos statuto pataisas, kuriomis siūloma didinti vidaus tarnybos sistemos pareigūnų motyvaciją, tobulinti jų darbo užmokesčio sistemą, numatyti priemones, padėsiančias pritraukti į tarnybą daugiau pareigūnų. Siūlymai šiuo metu derinami su suinteresuotomis institucijomis ir socialiniais partneriais.
Vienas svarbiausių pokyčio tikslų – didinti minimalius pareiginių algų koeficientus pirminės ir vidurinės grandies pareigūnams, mažinti darbo užmokesčio netolygumus tarp statutinių įstaigų. Faktiškai pareiginė alga didėtų apie 31 proc. Vidaus reikalų, Teisingumo ir Finansų ministerijų statutinių įstaigų pareigūnų.
Peržiūrėjus pareigybių suskirstymą į pareigybių grupes statuto projektu sumažinamas pareigybių grupių skaičius nuo 15 iki 10, dėl ko bus nustatyta aiškesnė pareigybių sistema bei hierarchija. Centrinėse statutinėse įstaigose bus patvirtintos pareigūnų darbo apmokėjimo sistemos.
Statuto projekte taip pat numatytos priemonės pareigūnų pritraukimui į tarnybą, reabilitacijos modelio, pareigūnų nepriekaištingos reputacijos teisinio reguliavimo tobulinimas, numatyta daugiau galimybių dėl tam tikrų tarnybos sąlygų susitarti kolektyvinėse sutartyse. Siekiant efektyvinti statutinių įstaigų veiklą išnaudojant esamus žmogiškuosius išteklius, siūloma įtvirtinti centrinės statutinės įstaigos personalo rezervą, numatyti palankesnes sąlygos tarnybiniam kaitumui.
Susitikime pristatytas naujas Viešojo saugumo tarnybos (VST) pajėgų valdymo modelis, kuriuo siūloma integruoti tarnybą į Lietuvos policijos sudėtį. Pasak ministrės A. Bilotaitės, pasikeitusi saugumo situacija reikalauja naujų, sisteminių sprendimų viešojo saugumo srityje. Siekiant didinti valstybės atsparumą ir užtikrinti visuomenės saugumą, būtina mažinti fragmentaciją ir konsoliduoti viešąjį saugumą užtikrinančių tarnybų kompetencijas.
VST funkcijų peržiūra parodė, kad unikalių funkcijų VST neatlieka, visos tarnybos vykdomos funkcijos yra dubliuojamos kitų Lietuvos statutinių institucijų. Daugiausia, net šešias, VST vykdomas funkcijas vykdo Lietuvos policija. Ministrė pabrėžė, kad panašių arba besidubliuojančių funkcijų vykdymas skirtingose įstaigose reiškia didesnę administracinę naštą, finansinių išteklių švaistymą, sinergijos tarp įstaigų trūkumą.
VST tęs veiklą kaip atskiras juridinis asmuo, specializuota policijos įstaiga – Lietuvos policijos viešojo saugumo tarnyba, bet išliks šalies ginkluotųjų pajėgų dalimi. Integracija į policijos sistemą numatoma dabartinės VST struktūros pagrindu, išlaikant VST nustatytų uždavinių tęstinumą. Ministrės teigimu, VST, kaip gerai parengtos tarnybos, identitetas bus išsaugotas, ir jis bus sustiprintas analitinėmis kompetencijomis.
Pareigūnams bus užtikrintos jų socialinės garantijos ir pareiginiai koeficientai toliau tęsiant tarnybą tose pačiose pareigose. Jiems taip pat bus gerinamos darbo sąlygos, atsiras platesnės galimybės tobulėti, kelti kompetenciją ir daryti karjerą tarnyboje.
