– Dar vienas dalykas, kuris, mano nuomone, sustiprina net profesinių sąjungų įtaką, nors Jūs tai išskyrėte kaip minusą, – tai leidimas nukrypti nuo Darbo kodekso normų kolektyvinėse ar darbo sutartyse. Juk tai kaip tik yra instrumentas profsąjungoms derėtis. Kas gali uždrausti profesinei sąjungai išsiderėti su darbdaviu kolektyvinėse sutartyse 7 ar 8 mėn. darbo sutarties nutraukimo terminą? Juk atsiranda papildomi svertai. Jūs sulauksite daugiau narių, jeigu gerai dirbsite.
– Lietuva yra sena Tarptautinės darbo organizacijos narė. Ir būtent šios organizacijos direktyvos numato, kad kolektyvinėse sutartyse draudžiama bloginti įstatyme numatytas darbo sąlygas. Todėl, kai šį punktą nagrinės Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, pamatys, kad jis prieštarauja Tarptautinės darbo organizacijos direktyvai, ir šis punktas turės būti išbrauktas.
– Bet galima ir gerinti?
– Dėl gerinimo mes visiškai sutinkame. Dabar kolektyvinės sutartys nedraudžia gerinti esamos padėties.
– Yra numatoma galimybė atleisti darbuotoją be priežasties – įspėjant prieš 3 dienas, bet sumokant pusės metų atlyginimą. Jūs sakote: „darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia išmokant tik 6 VDU“. Ką reiškia tik? O tai kiek tada turėtų būti?
– Paprastas skaičiavimas. Pagal dabartines sąlygas 6 VDU gauna tas, kas turi ilgą stažą, t. y. dirba ilgiau nei 20 metų. Mes ir galvojame, kad būtent tie žmonės ir paklius „po“ šiuo straipsniu. Tie, kam reikės mokėti didesnes kompensacijas, tie, kam užtikrintas ilgesnis įspėjimo terminas, būtent tuos žmones darbdaviai ir galės atleisti daug greičiau. Nesivadovaudami įstatyme numatytais ilgesniais terminais kaip, pavyzdžiui, prieš pensinį amžių. Mūsų nuomone, negalima taip mėtytis darbuotojais ir atleisti be priežasties.
– Jūsų klausantis gali susidaryti įspūdis, kad darbdaviai yra kvailiai – jie mėto į gatvę geriausius darbuotojus. Juk nebūna taip, kad atleistum iš tikrųjų be priežasties. Pavyzdžiui, nesuderinamas charakteris. Visas kolektyvas nusiteikęs prieš asmenį. Tai tu pasakai: klausyk, šiandien penktadienis – nuo trečiadienio nedirbk. Štai tau atlyginimas už pusę metų, viso gero. Ar tai yra blogai?
– Darbuotojui tai tikrai nėra gerai. Koks dabar tas vidutinis atlyginimas ir ką jis gaus? Jeigu žmogus užima normalias pareigas ir gauna gerą atlyginimą – taip, jam tai bus neblogai. Bet jeigu Lietuvoje apie 25 proc. dirbančiųjų gauna minimalų atlyginimą ir jie atleisti gaus apie 1800 eurų – tai turbūt nebus jam labai naudinga.
Mes išskiriame ir gerus, teigiamus dalykus tame įstatyme. Bet, jeigu mes radome 8 ar 10 punktų, kurie yra teigiami, bet virš 40, kurie yra neigiami, mūsų nuomone, tai, vadinasi, naujas įstatymas yra labai netobulas.
– Bet yra įtvirtinta, kad minimalus darbo užmokestis mokamas tik už nekvalifikuotą darbą. Tai irgi gerai. O Jūs prieš tai protestuojate.
– Mes ir sakome, kad tas įstatymas nėra viena blogybės. Mes išskiriame ir gerus, teigiamus dalykus tame įstatyme. Bet, jeigu mes radome 8 ar 10 punktų, kurie yra teigiami, bet virš 40, kurie yra neigiami, mūsų nuomone, tai, vadinasi, naujas įstatymas yra labai netobulas.
– Pone Černiauskai, gal Jūs dėl ko nors pykstate ant vyriausybės? Gal jie neteisingai su Jumis bendravo? Gal Jūs laikote pyktį, kad be Jūsų vieni mokslininkai rengė šį projektą?
– Yra tam tikra forma, kaip įstatymai rengiami: gali įtraukti, gali pradžioje parengti, tada konsultuotis. Mes visai dėl to nepykstam. Gal vyriausybė truputėlį paskubėjo. Net darbdaviai kai kurioms šio įstatymo pozicijoms nepritaria. Jie sako, kad negalima darbuotojui užkrauti visiškos materialinės atsakomybės, jeigu jis padarė žalą netyčiniais veiksmais. Mes Trišalėje taryboje kalbamės ir randame visiems tinkamus sprendimus, bet Seime „guli“ jau anksčiau pateikto įstatymo versija. Vyriausybė paskubėjo, nes dabar, po visų šalių diskusijos, ir patiems seimo nariams būtų aiškiau, ko nori darbdaviai, ko siekia profesinės sąjungos.
