„Jeigu būtų priimta tai, kas buvo sutarta komitete (Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete – BNS), tai būtų neblogai, kad būtų priimtas (naujasis Darbo kodeksas – BNS), bet mes visai nieko prieš, kad liktų senasis kodeksas, tik dėl vienintelio gaila – dėl papildomo išeitinių fondo“, – BNS sakė A.Černiauskas.
Atidėjus naujojo kodekso įsigaliojimą, nebūtų kuriamas išeitinių kompensacijų fondas. A.Černiauskas įtaria, kad darbdaviams senasis kodeksas būtų naudingas – jie sutaupytų apie 300 mln. eurų.
„Dabar, kai dalis socialinių įstatymų yra priimta, darbdaviai žaidžia žaidimą – kai jie (įstatymai dėl „Sodros“ pertvarkos – BNS) pradės galioti nuo 2017 metų, darbdaviai sutaupys lėšų, nes jiems socialinio draudimo įmoka „Sodrai“ sumažės (1 procentiniu punktu – BNS), o tas lėšas, kurias turėjo nukreipti į išeitinių ir nedarbo draudimo fondus, jie sutaupys. Paskaičiavus tai yra didelė suma – daugiau nei 300 mln. per metus“, – BNS teigė profsąjungų lyderis.
Pasak A.Černiausko, fondas būtų „nuėmęs įtampą tarp darbdavių ir darbuotojų“.
A.Černiausko nuomone, situaciją išgelbėti būtų galima, į dabartinį kodeksą perkėlus nuostatas dėl išeitinių išmokų iš fondo mokėjimo.
Jis taip pat pabrėžė, kad kodeksą palikus priimti naujam Seimui, jis gali dar labiau pakoreguoti įstatymą: „Sunku pasakyti, kokia bus Seimo dauguma...“.
Birželio pabaigoje Seimas nustatė papildomas išmokas ilgai vienoje darbovietėje dirbusiems atleistiems asmenims – už 5-10 metų darbą tokiems darbuotojams iš specialaus fondo, į kurį įmokas mokėtų darbdaviai, būtų skiriama vienos, už 10-20 metų – dviejų, o ilgiau – trijų vidutinių algų dydžio išmokos.
2017 metais darbdavių įmoka „Sodrai“ mažinama 1 procentiniu punktu (nuo 31 iki 30 proc.) – šio Seimo sprendimo prezidentė nevetavo. „Sodros“ netektis sieks 84 mln. eurų – ji būtų finansuojama iš valstybės biudžeto.
