O ekonomisto Roko Grajausko nuomone, nors ir toliau sparčiai augs atlyginimai, didės ir lūkesčiai: „Svarbu tai, kad Lietuvoje jau keletą metų neauga našumas, tai taps vis didesne problema. Ekonomistai kalba apie vidutinių pajamų spąstus, kur Lietuva ir užstrigusi, todėl reikia reformų.“
Liberalų korupcijos skandalas – smūgis visiems politikos senbuviams
Pasak Mykolo Romerio universiteto lektorės politologės Rimos Urbonaitės, šie metai Lietuvos politikoje buvo kupini įtampos. Tai, tvirtina pašnekovė, nulėmė rinkimai. „Kai yra rinkimų metai, įtampos visada netrūksta, bet turbūt reikėtų išskirti ir pavasarį, kai turėjome didžiulį korupcinį skandalą, kuriame buvo įsipainiojęs Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) veidas ir žmogus Nr. 1“, – primena R.Urbonaitė.
Kai yra rinkimų metai, įtampos visada netrūksta, bet turbūt reikėtų išskirti ir pavasarį, kai turėjome didžiulį korupcinį skandalą, kuriame buvo įsipainiojęs Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) veidas ir žmogus Nr. 1, – primena R.Urbonaitė.
Jos nuomone, šis įvykis labai stipriai paveikė ne tik liberalus, kuriems pasisekė neblogai susitvarkyti su susidariusia situacija, bet apskritai Lietuvos politinę ir partinę sistemą. Pasak politologės, šis korupcijos skandalas buvo labai didelis smūgis tradicinėms Lietuvos partijoms.
„Kad ir kaip suktume, tai atvėrė kelius naujiems gelbėtojams. Šį kartą tą vaidmenį prisiėmė būtent Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Jei šito nebūtų nutikę, manau, rinkimų rezultatus galėjome turėti visai kitokius“, – svarsto R.Urbonaitė.
Ji priduria, kad LRLS korupcinis skandalas buvo ne tik smūgis patiems liberalams, bet apskritai visiems šalies politikams, kurie jau yra politikos senbuviai. „Tas lūžis įvyko ne visai natūraliai, tačiau jis įvyko. Rinkimai tapo fejerverkais, kurių mažai kas tikėjosi. Per Naujuosius metus turbūt tiek nebūna. Tai pavasario įvykių implikacijos. Žinoma, turime visiškai besikeičiantį Seimo vaizdą, partinės sistemos vaizdą, labai susiskaldžiusią visuomenę“, – nurodo R.Urbonaitė.
Jos pastebėjimu, kai kurie žmonės deda labai daug vilčių į naująją valdžią, nors yra prielaidų, kad tos viltys gali sudužti. „Yra kita žmonių pusė, kuri nusiteikusi labai kritiškai dėl to, ką mato pirmąjį mėnesį. Žinoma, daug kas sako, kad reikėtų duoti laiko. Jo yra, bet turbūt norėtųsi, kad tą laiką dabartiniai valdantieji išnaudotų taip, kad viešoji erdvė neklyktų nuo to, ką išgirsti“, – sako R.Urbonaitė.
Politologės nuomone, priimant kai kuriuos sprendimus valdančiajai partijai kartais pritrūksta elementarios logikos.
Politikų pasvaičiojimai kelia daug abejonių
R.Urbonaitės nuomone, Darbo partijos ir „Tvarkos ir teisingumo“ kelias kol kas veda į susinaikinimą, nors, jei dabar kažkam labai nepasisektų, jos gali vėl pradėti mojuoti vėliava ir sakyti „vėl patikėkite mumis“. Be to, svarbiausia, kad šios partijos prarado savo lyderius.
„Pagrindinis „Tvarkos ir teisingumo“ žmogus, apie kurį netgi sukosi šių metų rinkimų kampanija, jau pasitraukęs, pirmininkas naujas. Nors tos partijos interneto svetainėje vis tiek viskas apie vieną žmogų. Darbo partija irgi praradusi savo lyderius. Lyderių nėra, žmonių nėra, vadinasi, nėra kuo pasitikėti. Tokie dalykai skaudžiai kerta“, – sako Mykolo Romerio universiteto lektorė.
Jos teigimu, šios partijos ir anksčiau turėjo veidų problemą, bet vienas ar du pagrindiniai veidai partijas „ištempdavo“. Be to, naujoji valstiečių ir žaliųjų pseudopartija irgi perėmė nemažą dalį rinkėjų: „Tai labai natūralu, nes LVŽS žadėjo labai daug, žadėjo tai, ko nepadarė visi kiti per 25 metus, ir ta pati nata kartojama netgi po rinkimų. [...] 2004 m. „darbiečiai“ lygiai taip pat tiesiog nušlavė rinkimus. O dabar tas pats.“
Nors žmonių viltys vėl labai didelės, kartoja R.Urbonaitė, jos gali sudužti, nes ne viskas taip paprastai ir lengvai padaroma, kaip lengva pažadėti. „Panašu, kad tas darymas stringa, nes kol kas nematome vizijų konkrečiose srityse arba sprendimo kelių. Manau, kad kai kuriais atvejais netgi skubama, kai kurie sprendimai išmetami į viešumą visiškai neapsvarstyti, neapgalvoti. Manau, kad reikia prisiminti tam tikrus viešosios politikos etapus, pradedant darbotvarkės sudarymu ir analize, politikos formavimu ir įgyvendinimu“, – svarsto politologė.
Bet, pastebi ji, kai girdimi kai kurių LVŽS narių pasvaičiojimai, kyla daug abejonių. Todėl daug vilčių sudėta į vyriausybę, kuri kol kas, panašu, dar tik rengiasi: „Manau, kad teisingai daro, jog rengiasi tyliai, užuot viešąją erdvę užmėtę kartais ne visai racionaliais sprendimais, kurie suerzina ir dar labiau skaldo visuomenę.“
Į pastebėjimą, kad pasirengimams laiko nebelabai yra, R.Urbonaitė atsako, kad apskritai visi sprendimai turėjo būti padaryti jau vakar ir mes jau esame praleidę ne vienus metus. „Akivaizdu, kad dabar geriau tą laiką išnaudoti tyliai ir kiek įmanoma racionaliau, nes, kai šaudoma tuščiais šoviniais, vėl eikvojamas labai brangus laikas. Todėl man tokia situacija nepriimtina. Man geriau minutės pertraukėlė, kurios labai reikia problemai spręsti, ir paskui – jau realūs sprendimai“, – mano lektorė.
LVŽS sėkmę lygina su Darbo partijos iškilimu
Tyrimų bendrovės „Vilmorus“ direktoriaus Vlado Gaidžio teigimu, 2016 m. Lietuvos politikoje buvo svarbūs du pagrindiniai įvykiai – rinkimai bei korupcijos skandalai. „Gegužės mėnesio įvykis [LRLS korupcijos skandalas – LRT.lt] turėjo didžiulį poveikį įvairiems rodikliams. Tai lėmė ir rodiklį, kuris matuoja žmonių pasitenkinimą gyvenimu. Tai fundamentalus įvykis, pakeitęs daugelį politinių akcentų. Nors ji ne vienas, jų buvo daugiau. Korupcija, kaip problema, išaugo, nors yra ir kitų problemų, kurios padidėjo šiais metais“, – sako V.Gaidys.
Lapkričio mėnesio gyventojų apklausa rodė, kad po rinkimų augo ne tik LVŽS reitingai. Premjeras Saulius Skvernelis pagal populiarumą aplenkė prezidentę Dalią Grybauskaitę. Šiuos rezultatus V.Gaidys vertina pateikdamas analogiją: „Kada laimėjusi partija turėjo tokį aukštą reitingą? Tai buvo 2004 m. gruodį. Tuo metu tai buvo Darbo partija. Iš esmės daugelis šių partijų rodiklių, parametrų yra panašūs. Laimėjusios partijos lyderiai turi tą patį reitingą– Ramūnas Karbauskis dabar, tada – Viktoras Uspaskichas.“
V.Gaidys akcentuoja – pasitikėjimas Seimu, remiantis paskutine apklausa, yra daug didesnis nei metų pradžioje ir prilygsta 2004 m. gruodį fiksuotam pasitikėjimui.
Rezultatus galbūt lemia lūkesčiai ir jau minėtas vartotojų pasitikėjimo rodiklis, kuris šiuo metu aukščiausias nuo 2007 m. Optimizmas galbūt susietas su tais lūkesčiais, kurie atsirado pasikeitus politinei scenai, – svarsto V.Gaidys.
„Yra tam tikrų analogijų. Rezultatus galbūt lemia lūkesčiai ir jau minėtas vartotojų pasitikėjimo rodiklis, kuris šiuo metu aukščiausias nuo 2007 m. Optimizmas galbūt susietas su tais lūkesčiais, kurie atsirado pasikeitus politinei scenai“, – svarsto V.Gaidys.
Paklaustas, kaip vertina kitą didelį politikos pasikeitimą Lietuvoje – Darbo partijos pasitraukimą iš politikos, V.Gaidys primena, kad ši partija turėtų daug bėdų.
„Darbo partija turėjo daug problemų, pavyzdžiui, su teismais. Nežiūrint tų teismų, trukusių maždaug penkerius metus, jų reitingai išliko nemaži. Ir per praėjusius rinkimus, nepaisant visko, partija neblogai pasirodė. Tačiau partijos lyderis jau nulipo nuo politinės scenos“, – teigia sociologas.
Jis priduria – Darbo partijos šlovė laikėsi ant jos lyderio įvaizdžio ir charizmos, todėl partijos pasitraukimą iš politikos derėtų sieti su lyderio pasitraukimu iš kovos.
2016 m. Lietuvos ekonomikai sėkmingesni
Pasak „Danske Bank“ analitiko ekonomisto Roko Grajausko, 2016 m. Lietuvos ekonomikai, priešingai nei politikai, buvo gana sėkmingi. Šiais metais šioje srityje buvo pastebima vis daugiau optimizmo. „Vartotojų lūkesčiai stipriai atsigavo, jie yra aukščiausi nuo 2007 m. Įmonių lūkesčiai aukščiausi nuo 2011 m. Iš tikrųjų vidaus paklausa atrodo gana nebloga. Atlyginimai, kaip žinome, bent jau statistiškai gana stipriai auga. Šiemet išaugo apie 8 proc.“, – nurodo R.Grajauskas.
Tai reiškia, priduria jis, kad vartotojai turi daugiau pajamų, kurias gali išleisti. „Tai, žinoma, skatina didesnius įmonių pelnus. Taip pat pradėta dažniau skolintis. Ilgą laiką po krizės skolinimas tik mažėjo, įmonės ir vartotojai nesiskolino“, – atkreipia dėmesį R.Grajauskas.
Tokią tendenciją, ekonomisto teigimu, nulėmė tai, jog po krizės žmonės jautėsi neužtikrinti dėl ekonomikos ateities. Tai juos paskatino atsargiau skolintis.
„Šiemet skolinimas augo apie 9 proc. Visi ženklai rodo, kad iš tikrųjų optimizmo gana nemažai. Tai geri ženklai, nepaisant tarptautinėje ekonomikoje kylančios rizikos, „Brexit“, Kinijos problemų, kurias stebėjome metų pradžioje, Donaldo Trumpo išrinkimo“, – sako R.Grajauskas.
Nesutinka, kad euras lėmė pabrangimą
Nors, visuomenės nuomone, įvedus eurą, Lietuvoje viskas pabrango, R.Grajauskas su tuo nesutinka.
„Žinoma, mes galime netikėti statistikais, bet ir patys matome, kad, pavyzdžiui, atpigo benzinas, dujos, elektra, šildymas, pieno ir mėsos produktai. Tai gana svarbūs dalykai vartotojams. Paslaugos, taip, pabrango, bet jos brangsta nuolatos augant pajamoms, nesvarbu, ar valiuta euras, ar litas. Prieš krizę, kai atlyginimai augo gerokai sparčiau negu dabar, ir paslaugų kainos kasmet augo iki 10 proc. Tai buvo gerokai didesnis augimas negu dabar“, – tikina ekonomistas.
Jo teigimu, viskas daugiau susiję su augančiomis pajamomis, o pasikeitusi valiuta kainas kažkiek kilstelėjo tik tam tikruose sektoriuose (restoranų paslaugos, kirpėjų paslaugos, keletas būsto nuomos sričių): „Bet bendrai euro efektas kainoms buvo labai nedidelis – apie 0,3 procentinio punkto. Tai tikrai nebuvo esminis poveikis.“
Be to, R.Grajausko žodžiais, euro naudą gyventojams šiek tiek sunkiau pajusti, tad galima paminėti žemą palūkanų normą skolinantis ar investuojant, rekordiškai žemos valstybinių obligacijų sąnaudos.
„Mes skolinamės pigiau negu Didžioji Britanija. Nors pagal mūsų ekonominę struktūrą ir rizikos profilį esame besivystanti, auganti ekonomika, skolinamės pigiai. Tai irgi euro efektas, nes esame euro zonoje. Iš esmės valiutos pasikeitimas – tik popierėlio pasikeitimas. Nelabai mes prognozavome didelių pokyčių, nelabai jų ir įvyko“, – mano ekonomistas.
Prekybos centrai segmentuojasi
R.Grajauskas, paklaustas, kokią reikšmę turėjo Vokietijos prekybos tinklo „Lidl“ atėjimas į Lietuvą, sako, kad tai padidino konkurenciją: „Tai žaidėjas, kuris orientuojasi į pigesnį segmentą. Vartotojams suteikiama galimybė rinktis iš didesnio prekybos centrų skaičiaus, taip pat išsiplėtė prekių asortimentas.“
Pasak pašnekovo, tai tokia pati teigiama tendencija, kaip IKEA atsiradimas. „Didelis prekybos centras, galintis pasiūlyti mažesnę kainą, suaktyvina konkurenciją. Kiti prekybos centrai turi į tai reaguoti. Juk metų pradžioje buvo kainų karo apraiškų – kainos mažintos agresyviai. Tai – vienareikšmiškai teigiama tendencija“, – įsitikinęs ekonomistas.
R.Grajauskas teigia, kad prekybos centrų „Rimi“ ir „Iki“ jungimasis – iš dalies „Lidl“ atėjimo pasekmė: „Reikia turėti omenyje, kad Lietuvoje mažėja gyventojų, tad reikia koncentruoti veiklą. Buvo teisingai pastebėta, kad svarbiausias argumentas, siekiant sutaupyti ir galimai pasiūlyti vartotojui mažiausią kainą, – masto ekonomija.“
Anot ekonomisto, matyti, kad vyksta prekybos centrų segmentavimasis. „Parduotuvės „Lidl“ ir „Norfa“ orientuojasi į pigesnį segmentą, „Rimi“ ir „Iki“ – kiek brangesnį, o „Maxima“ yra apie vidurį. Rinka tampa pažangesnė arba solidesnė, yra aiškus pagrindinių prekybos centrų segmentavimasis“, – aiškina R.Grajauskas.
Skatina atsikratyti ydingų praktikų
R.Urbonaitė, kalbėdama apie Darbo kodekso (DK) priėmimo svarstymą ir diskusijas šiais metais, tikina, kad tai buvo veiksnys, rinkimuose pakenkęs socialdemokratams: „Sukurtas toks įvaizdis, kad DK kenks darbuotojams, sukurs nesaugumą ir pan. Tai, kad DK buvo priimamas prieš pat rinkimus, buvo socialdemokratų klaida.“
Tokiam įvykiui, anot R.Urbonaitės, reikėtų ruoštis intensyviau. „Reikia dirbti sistemingai, o ne paskutinėmis akimirkomis. Socialdemokratai už tai sumokėjo tam tikrą kainą. Tą kainą įvertino atėję „valstiečiai ir žalieji“, kurie, kai tik mato pavojų, linkę atsitraukti. Su DK priėmimu jie atsitraukė pusei metų, siųsdami žinutę, kad nepriims to, kas gali sukurti nesaugumą ir pakenkti darbuotojams“, – aiškina specialistė.
Pasak R.Urbonaitės, kai kada „valstiečiai ir žalieji“ atsitraukia, kai kažkas tampa neaišku: „Taip pat pasielgta su PVM lengvatos šildymui naikinimu. Gerai tai ar blogai, gali pasakyti ekonomistai, bet visi puikiai suvokia, kad alaus branginimas ir PVM lengvatos šildymui naikinimas yra Molotovo kokteilis reitingams.“
Pašnekovė sako, kad politikoje matyti tam tikri manipuliaciniai žaidimai, bet tai – neišvengiama politikos proceso dalis. „Politikoje man trūksta skaidrumo. Ne tik korupcijos, bet ir sprendimų priėmimo prasme. Trūksta, kad politikai pasirengę ir susidėlioję argumentus už ar prieš, pasakytų, kokia yra problema, kaip ji sprendžiama, kokių rezultatų tikėtis. Deja, šios paprastos praktikos, dėl kurios procesas būtų aiškus ir skaidrus, nėra. Naujoji valdžia taip pat to dar nekuria. Tai nereiškia, kad tam ji neturi laiko, tokią praktiką valdžia gali išsiugdyti“, – teigia politologė.
R.Urbonaitės nuomone, tokio aiškumo neturėjo ir buvusios vyriausybės: „Kai kurias ydingas praktikas galima naikinti, pavyzdžiui, įstatymų priėmimą ypatingos skubos tvarka. Buvo suprantama, kai Andriaus Kubiliaus vyriausybė tai naudojo krizės metais, bet kodėl tai darė ir paskutinė valdžia? „Ypatingos skubos tvarka“ reiškia, kad yra projektas, už kurį balsuojama, bet nėra svarstymo. Tokių dalykų turime ir linkėčiau sukurti naujas praktikas, kurios procesus padarytų skaidrius.“
Mano, kad auganti ekonomika sugrąžins į Lietuvą žmones
R.Grajauskas, paklaustas apie emigraciją, teigia, kad šis procesas didėja, bet liekantiems Lietuvoje tai gerai, nes kyla atlyginimai. „Aišku, tai didelė problema valstybei. Politikai mėgsta ta tema daug kalbėti ir siūlyti įvairius receptus, bet jie gali mažai ką padaryti, nes gyvename atviroje ES erdvėje. Žmonės gali be problemų išvažiuoti“, – tikina jis.
Pašnekovo aiškinimu, pagrindinė priežastis, dėl kurios iš Lietuvos išvažiuoja žmonės, – ekonominė: „Ir tik ekonomika gali tuos žmones sugrąžinti. Tai matėme visose valstybėse, kuriose vyko tokie procesai, – tai ir Airija, ir Estija. Pastarojoje praėjusiais metais matyti teigiamas emigracijos srautas – atvyko daugiau žmonių nei išvažiavo. Pagrindinė to priežastis Estijoje – augantys atlyginimai.“
R.Grajauskas įsitikinęs, kad Lietuvoje galima tikėtis panašaus proceso. „Kai atlyginimai augs, o darbo jėgos trūks, daugiau žmonių norės grįžti ir mažiau – išvažiuoti. Tendencija, kurią matėme kelerius praėjusius metus, yra kiek nelogiška. Tačiau ekonominės sąlygos Lietuvoje gerėja ir tai turėtų sugrąžinti žmones“, – viliasi pašnekovas.
Ateinantys metai primins amerikietiškus kalnelius
R.Urbonaitė, kalbėdama apie ateinančius metus, teigia, kad tikrai galima eiti į priekį: „Galima išnaudoti ir ekonomikos augimo galimybes, bet mes visada turime problemą – galimybių yra, tačiau tinkamai jų neišnaudojame. Norisi, kad politikai tai išnaudotų. Labai trūksta konsolidacijos – tiek politiniu, tiek visuomeniniu lygmeniu.“
Nepamirškime išorinės aplinkos, visgi Europos fundamentas, ant kurio mes stovime, juda. Jis aižėja ir nuo to, kas vyks už Lietuvos sienų, ypač ES, priklausys, kaip gyvensime. Panašu, kad neišvengsime amerikietiškų kalnelių, – sako R.Urbonaitė.
Anot politologės, ateityje bus daug iššūkių. „Nepamirškime išorinės aplinkos, visgi Europos fundamentas, ant kurio mes stovime, juda. Jis aižėja ir nuo to, kas vyks už Lietuvos sienų, ypač ES, priklausys, kaip gyvensime. Panašu, kad neišvengsime amerikietiškų kalnelių“, – sako R.Urbonaitė.
R.Grajausko nuomone, didelių pokyčių gali būti dėl tarptautinės aplinkos: „Bus rinkimai Prancūzijoje, Vokietijoje. Mūsų ekonomika visiškai priklausoma nuo ES – paramos, rinkos, investicijų. Nesinori, kad čia būtų problemų.“
Kalbėdamas apie vidaus ekonomiką, R.Grajauskas tikina, kad įsibėgėja atlyginimų augimas, kuris ir toliau bus spartus. „Matysime ir lūkesčių augimą. Svarbu tai, kad Lietuvoje jau keletą metų neauga našumas, tai taps vis didesne problema. Ekonomistai kalba apie vidutinių pajamų spąstus, kur Lietuva ir užstrigusi, todėl reikia reformų. Klausimas, ar naujai valdžiai pavyks įgyvendinti esmines permainas, tad norisi palinkėti, kad ji nebijotų to vykdyti“, – teigia pašnekovas.
