Epidemiologinė situacija šalyje suprastėjo – koronavirusu serga beveik 12 tūkst. žmonių, kasdien nuo šios ligos miršta daugiau kaip 10 žmonių, Lietuva atsidūrė „juodojoje zonoje“.
Bet jei neturėtume skiepų, padėtis, pasak prof. J.Augučio, būtų dar prastesnė.
„Nors Lietuvoje vakcinacija nėra tokia sparti, kaip norėtųsi, tačiau jos įtaka jaučiama labai stipriai. Tarp naujai susirgusių nesiskiepiję sudaro absoliučią daugumą, per 70 proc.
Be to, kaip rodo statistika, susirgusių vakcinuotų žmonių liga praeina daug lengviau, trumpesnis sirgimo laikotarpis“, – 15min komentavo profesorius.
Tarp naujai susirgusių nesiskiepiję sudaro absoliučią daugumą, per 70 proc.
Vakcinos išgelbėjo apie 250 gyvybių
Jis pažymėjo, kad ir mirtys gana retos tarp tų, kurie visiškai pasiskiepijo nuo COVID-19: „Beveik iš 5 tūkst. Lietuvoje mirusių nuo COVID-19 žmonių tik 80 buvo visiškai pasiskiepiję.“
-
Lietuvių tyrimas: pasiskiepijus „Pfizer“ vakcina, rizika sirgti COVID-19 sumažėja 5 kartus, mirti – 20 kartų
-
NVSC specialistė ateičiai nieko gero nežada: „Nespėjome užbėgti virusui už akių“
-
Lietuva pasiekė ES vidurkį pagal panaudotų vakcinos dozių skaičių
-
NVSC vadovė: daugiausia židinių fiksuojama ugdymo įstaigose, bet uždaryti jų neskubėsime
Teigiamą efektą COVID-19 pandemijos plitimo stabdymui vakcinacija, pasak J.Augučio, Lietuvoje davė nuo pat pirmųjų jos dienų.
Vėliau efektas esą tapo dar akivaizdesnis.
„Lietuvoje aktyvesnė vakcinacija prasidėjo nuo balandžio mėnesio (15 savaitė) ir jau nuo tada pastebimas teigiamas efektas.
Jis ypač akivaizdus, kai vakcinuotų gyventojų dalis perkopė per 50 proc. (30 savaitė) ir prasidėjo rudeninė COVID-19 banga“, – dėstė J.Augutis.
Jei vakcinų nebūtų, Lietuvoje nuo COVID-19 mirusių, o ir užsikrėtusių šia liga, jo teigimu, būtų žymiai daugiau.
Vakcinavimas jau iki šiandien Lietuvoje yra sumažinęs apie 60 tūkst. naujų užsikrėtimų skaičių ir išgelbėjęs apie 250 žmonių gyvybių.
„Neturėdami vakcinos šiandieną Lietuvoje per parą matytume daugiau nei 2,5 tūkst. naujai užsikrėtusių ir daug didesnius mirties rodiklius.
Vakcinavimas jau iki šiandien Lietuvoje yra sumažinęs apie 60 tūkst. naujų užsikrėtimų skaičių ir išgelbėjęs apie 250 žmonių gyvybių“, – tikino mokslininkas.
Pikas – spalio–lapkričio sandūroje
Dabar Lietuvoje įsivyravusi koronaviruso delta atmaina yra kur kas agresyvesnė nei alfa, kuri, pasak J.Augučio, šalyje dominavo praėjusių metų rudenį.
„Jos užkrečiamumo intensyvumas daugiau nei du kartus viršija pernykštę atmainą“, – teigė mokslininkas ir pažymėjo, jog būtent dėl to COVID-19 banga ir neslopsta.
„Virusas, nors ir turėdamas per pusę mažesnę potencialiai galinčių užsikrėsti žmonių aibę, pasiekia beveik tokius pat skaičius, kokius matėme pernai metų rudeninės bangos pradžioje“, – aiškino J.Augutis.
Profesorius nesiėmė drąsiai prognozuoti, kaip Lietuvoje toliau plis COVID-19, bet, anot jo, bangos maksimumas per piką, tai yra spalio–lapkričio mėnesiais, neturėtų viršyti 2–2,5 tūkst. atvejų per parą.
„Daryti ilgalaikes prognozes yra labai sunku, nes turime daugybę neapibrėžtumų. Nežinome, kokiais tempais toliau vyks vakcinacija, kaip skiepysime trečiąja vakcinos doze, kokie bus ribojimai ir kaip jų laikysimės, kokie bus orai, kokia pandeminė situacija bus kitose, ypač kaimyninėse šalyse ir t. t.
Vis dėlto iš patirties, kuri jau sukaupta analizuojant viruso plitimą Lietuvoje ir kitose šalyse, atsižvelgiant į statistinius duomenis apie viruso delta atmainą, darant prielaidą, kad vakcinavimo tempas išliks bent po 1–2 proc. per savaitę, galima būtų manyti, kad šios bangos maksimumas neturėtų viršyti 2–2,5 tūkst. atvejų per parą“, – dėstė J.Augutis.
„Modeliavimas ir daugybės jau kilusių viruso bangų analizė kitose šalyse rodo, kad savo piką užsikrėtimų banga Lietuvoje galėtų pasiekti spalio–lapkričio mėnesių sandūroje“, – pridūrė jis.
Vien per 2021 metus banga susargdins nuo 150 tūkst. iki 200 tūkst. žmonių.
„Kaukių dėvėjimas turėtų tapti norma“
Mokslininkas prognozavo, kad bangos nusileidimas bus lėtesnis nei ankstesnių ir pasieks ateinančius metus.
„Vien per 2021 metus banga susargdins nuo 150 tūkst. iki 200 tūkst. žmonių. Deja, didžioji dauguma iš jų bus dar nespėję pasiskiepyti“, – pažymėjo profesorius.
Kaip viso to išvengti?
Pasak prof. J.Augučio, dera skiepytis, naudoti apsaugos priemones, vengti kontaktų.
„Jeigu praleisti jau banaliu tapusį ir savaime suprantamą raginimą kuo aktyviau skiepytis, tai papildomas siūlymas yra saugotis.
Atšalo orai, pradedame daugiau laiko praleisti bendrose patalpose, dažniau susergame kvėpavimo takų ligomis, todėl kaukių dėvėjimas turėtų tapti norma visur, kur esame ne vieni, nežiūrint į tai, kad daug kur kaukių dėvėjimas yra tik rekomendacija.
Taip pat – nebūtinų kontaktų mažinimas iki minimumo ir kuo trumpesnis buvimas didesniuose susibūrimuose – ypač ten, kur nėra patikros dėl vakcinavimo ar testavimosi“, – komentavo profesorius.
Skiepytis aktyviau turi vyresnieji
J.Augučio vertinimu, žymiai aktyviau turi vakcinuotis senjorai.
„Stebime augantį mirčių skaičių tarp vyresnio amžiaus žmonių. Nors jų vakcinacijos lygis per 70 proc. (vyriausiųjų grupėje mažesnis), bet to toli gražu nepakanka.
Tiek Vyriausybė, tiek ir visuomenė turi padaryti viską, kad vyresni nei 65 metų gyventojai būtų beveik visi pasiskiepiję. Turime pakalbėti ir aplankyti kiekvieną iš jų“, – ragino mokslininkas.
Be kita ko, jis įspėjo ir visus nepasiskiepijusius: „Prognozės rodo, kad vien šiais metais kas penktas ar kas ketvirtas nepasiskiepijęs persirgs COVID-19.
Ateityje šis skaičius dar labiau augs, o kartu augs ne tik persirgusių, bet ir mirusių skaičius.“
Prognozės rodo, kad vien šiais metais kas penktas ar kas ketvirtas nepasiskiepijęs persirgs COVID-19.
Antradienio Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje koronavirusu serga 11 904 žmonės, ligoninėse gydomi 997 žmonės, 106 iš jų – reanimacijoje
Nuo COVID-19 ligos iki šiol iš viso mirė 4 837 žmonės, iš jų pilnai paskiepyti buvo 84.
Iš viso visiškai vakcinuotų – 1 mln. 586 tūkst. 615.
