Anot Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus Ramūno Vilpišausko, Dalia Grybauskaitė nesiekia visos vyriausybės pasitraukimo ir norėtų apsisaugoti nuo tokios situacijos.
M.Jurkyno tvirtinimu, šiuo metu vyrauja politinė įtampa. Jis atkreipia dėmesį, kad prezidentė šį kartą vartoja aštresnį politinį žodyną. „Jeigu lyginsime su tuo, ką ji yra kalbėjusi anksčiau, pastebėsime kaltinimus. [...] Tai iš tiesų yra politiškai gana svarbus pareiškimas, kuris balansuoja ant nepasitikėjo vyriausybe ribos“, – įsitikinęs M.Jurkynas.
Jo nuomone, ir toliau bus juntama politinė įtampa. Jei ministrai, kaip žada, neatsistatydins, profesoriaus svarstymu, gali kilti konfliktas. „Jei remsimės ministrais, jų teiginiais [...] ir buvusio premjero pasakytais žodžiais, kad korupcijos atvejų nematyti, kol nėra pateiktų aiškių įrodymų, manau, galima tikėtis politinio konflikto tarp vyriausybės, parlamento ir prezidentės“, – sako M.Jurkynas.
VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktoriaus R. Vilpišausko vertinimu, politinė situacija sudėtinga, tačiau abejotina, ar galima kalbėti apie dabartinės valdančiosios koalicijos iširimą. „Taip pat abejoju, ar prezidentė būtų linkusi eiti iki šios vyriausybės išformavimo ir naujos mažumos ar daugumos vyriausybės sudarymo“, – tvirtina R.Vilpišauskas.
Darau išvadą, kad prezidentė tikėtųsi aplinkos ministro politinės atsakomybės prisiėmimo. Paprastai kalbant – atsistatydinimo, – teigia R.Vilpišauskas.
Jis priduria – prezidentės pasakymas, jog premjeras turi prisiimti atsakomybę, nereiškia, kad jis turi atsistatydinti. R.Vilpišauskas siūlo atkreipti didesnį dėmesį į tai, kokias formuluotes vartojo šalies vadovė. „Ji įvardijo sveikatos apsaugos ir aplinkos ministrų atsakomybę, vartodama personalinę formuluotę, tačiau apie Žemės ūkio ministeriją kalbėjo, kaip vyriausybei ir jai pavaldžias institucijas. Iš to darau išvadą, kad prezidentė tikėtųsi aplinkos ministro politinės atsakomybės prisiėmimo. Paprastai kalbant – atsistatydinimo“, – teigia R.Vilpišauskas.
Jo nuomone, to užtektų, kad toliau galėtų dirbti dabartinė valdančioji koalicija. Anot TSPMI vadovo, iš prezidentės buvo laukiama politinio šios situacijos įvertinimo, tačiau ji nesiekia visos vyriausybės pasitraukimo ir norėtų apsisaugoti nuo tokios situacijos.
M.Jurkynas akcentuoja, kad pasyviu stebėtoju negali likti ir A. Butkevičius. Pasak profesoriaus, prezidentei išreiškus gana griežtą vertinimą, jis turi reaguoti. „Pamatysime, kokio dydžio problemą jis mato, ar tai, kaip sakė premjeras, tėra politinės kovos, artėjant rinkimams, atšvaitai, ar tai yra rimtesni kaltinimai. Manau, negalime būti teisėjais, ypač dėl to, kad viso labo remiamės viešai išsakyta informacija, bet išsakyta ne viskas“, – pabrėžia M.Jurkynas.
Jo tvirtinimu, aiškiau įvertinti politinį konfliktą bus galima tik po premjero pozicijos išsakymo. Taip pat tuomet bus galima vertinti vyriausybės išlikimo galimybę. „Dar nežinia, ką pasakė kitų partijų, sudarančių valdančiąją koaliciją lyderiai ar atstovai. Ministrai tvirtino, kad nesitrauks. Kol kas matome susidūrimą. Žiūrėsime, kaip tas konfliktas vystysis toliau. Nesutarimų ir konfliktų užuomazgų aiškiai galime pastebėti ne vieną“, – teigia M.Jurkynas.
R.Vilpišausko nuomone, vis dėlto vyksta politinis balansavimas. „Iš prezidentės pasisakymo atrodo, kad ji tikisi aplinkos ministro sprendimo, tačiau to aiškiai neįvardija. Jei nieko daugiau neįvyks, konkretesnis prezidentės pozicijos išsakymas viešai ir kitoks vyriausybės ministrų kabineto elgesys galėtų būti vertinamas kaip prezidentės nuomonės ignoravimas. Todėl manau, kad vyksta politinis balansavimas. Dabar koalicijos partnerių tarpusavio sutarimas greičiausiai bus pagrindinis veiksnys, nuo kurio priklausys tolesnė veikla“, – svarsto R.Vilpišauskas.
D.Grybauskaitė teigia, kad dėl galimos korupcijos vyriausybėje politinę atsakomybę pirmiausia turėtų prisiimti premjeras bei tie ministrai, ant kurių krenta korupcijos šešėlis: sveikatos apsaugos, aplinkos ir žemės ūkio ministrai. Po susitikimo su premjeru prezidentė tvirtino, kad jos netenkina vyriausybės narių požiūris – tai neadekvatus situacijos vertinimas, problemų neigimas ir nomenklatūrinis požiūris.
