Net Seimo teisininkai atskleidė: jei toks įstatymas būtų priimtas, su verslo liudijimais dirbantys gyventojai liktų išvis neapmokestinti, o individualios veiklos pajamos būtų apmokestinamos be jokio progresinio mokesčio – 5 arba 15 proc. tarifu, kaip yra ir dabar, penktadienį rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Parlamento svarstomas projektas stebina net progresinių mokesčių Lietuvoje šalininkus. Profsąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas sako, kad būtų teisinga vienodus progresinius laiptelius taikyti visoms pajamoms.
„Projekte bandoma padaryti išlygų kai kurioms visuomenės grupėms. To neturėtų būti: jeigu žmogus gauna pajamų, reikia jas ir apmokestinti, – nesvarbu, ar tai alga, ar uždarbis pardavus akcijas“, – argumentavo A.Černiauskas.
Pataisomis siūloma apmokestinti nemažai gyventojų pajamų, nuo kurių mokesčiai dabar išvis nerenkami. Tarp jų – pajamos iš indėlių ar prekybos akcijomis ir nekilnojamuoju turtu.
Tačiau tokioms pajamoms siūlomas toli gražu ne progresinis, o nuolatinis 15 proc. tarifas.
Įsigaliojus įstatymui rankas galėtų trinti ir milijoninius indėlius padėję bei didesnes palūkanas gaunantys žmonės: mokesčiai jiems būtų gerokai mažesni negu dirbantiems.
Be visiškai neprogresinio 15 proc. mokesčio, jie gautų ir kitą lengvatą: pirmi 12 tūkst. litų gautų palūkanų per metus liktų neapmokestinti.
Tuo tarpu samdomų darbuotojų, kuriems ir smogtų toks įstatymas, atlyginimai Lietuvoje ir taip nėra dideli: vidutinė alga siekia apie 2,1 tūkst. litų (po mokesčių).
Seimo ketvirtadienį pradėtomis svarstyti pataisomis šalies gyventojams, kurių pajamos per metus neviršys 48 tūkst. litų, siūloma taikyti 15 proc. tarifą, pajamų daliai nuo 48 tūkst. litų iki 120 tūkst. litų – 33 proc. tarifą, o viršijančioms 120 tūkst. litų – 40 proc. tarifą.
