Pažaislio muzikos festivalis, „Kaunas 2022“ ir Lietuvos kurčiųjų draugija dalyvauja tarptautiniame teatro projekte, kurio tikslas – skatinti jaunimą diskutuoti politinėmis ir socialinėmis temomis pasitelkiant teatro metodus.
Apie projektą
Projekto vadovė Lina Krėpštaitė atskleidė, jog pasiūlymas dalyvauti projekte, kuriame iš viso dalyvauja 13 partnerių iš 9 šalių, paskatino spektaklio „The Noise of the Silence“ atsiradimą. Kaip galime rasti jo aprašyme, šis spektaklis – apie triukšmą tyloje. Jis skirtas ugdyti empatiją, gebėjimą pažinti ir suprasti tyloje gyvenančius žmones.
Spektaklio metu žiūrovai kviečiami ne tik pamatyti, bet ir patirti teatrą kartu su aktoriais, ieškant visiems suprantamos kalbos, taip pat leistis į savo ir kito galimybių paieškas. Kviečiami ne tik pažvelgti į solidarumą iš šalies, bet ir pajusti, kad būdami kartu galime keisti ir keistis.
Juk teatre gyvenimas padeda kurti, o kūryba padeda gyventi. L.Krėpštaitė pastebi šios temos aktualumą ypač tarp jaunų žmonių, be to, pabrėžia, jog reikia visuomenę įtraukti ir provokuoti apie tai kalbėti.
Spektaklio gimimas
Režisierių Roką Lažaunyką pasiryžti kurti tokį spektaklį paskatino noras tobulėti ir pažinti neatrastas teatro plotmes: „Mane labiausiai patraukė idėja, jog yra galimybė turėti naują patirtį. Sulaukiau pasiūlymo imtis darbo apie temą, kuri yra politinė, svarbi jaunimui. Be to, tai yra tarptautinis projektas.
Galvojau – kiek daug sudedamųjų elementų ir kartu kiek daug neaiškumų, tad pažvelgiau, kaip į galimybę visa tai išsiaiškinti.“
Repetuodami pajautėme solidarumą – vienas kitą bandome suprasti, ieškodami naujos kalbos, kuri yra tarp gestų ir žodinės kalbos.
R.Lažaunykas dalijosi spektaklio idėjų gimimu: „Metus trukęs procesas susidėliojo repeticijų metu, mes nenorėjome daryti draminio pastatymo: su surežisuotu tekstu, specialiomis dekoracijomis ir pan. Repetuodami pajautėme solidarumą, vykstantį tarp mūsų – vienas kitą bandome suprasti, ieškodami naujos kalbos, kuri yra tarp gestų ir žodinės kalbos.“
Kitoks spektaklis
Spektaklio kūrėjas atvirauja, kad kitoks spektaklio formatas ir jo pateikimas kėlė nerimą dėl žiūrovų reakcijos: „Labiausiai nerimą kėlė mintis, kad atėję žiūrovai tikėsis gauti rezultatą, pamatyti išbaigtą spektaklį.
Iš tikrųjų įdomiausia yra tai, kad mes nevaidinome išbaigto galutinio rezultato, o parodėme mūsų pasiruošimą. Todėl ir pradėjome nuo apšilimo pratimų, ką ir darydavome susitikimuose.“
Pirmasis aktorių ir režisieriaus susibūrimas sulaužė daugybę stereotipų. Komanda itin džiaugiasi suburto kolektyvo draugiškumu ir bendryste. Nors dalis repeticijų vyko be gestų kalbos vertėjo, tačiau ilgainiui bandymai suprasti vienas kitą be žodžių tapo neįkainojama patirtimi.
Susikalbėti įvairiais būdais
„Kvietimu su mumis pažaisti, užsidėjus garsą izoliuojančias ausines, norėjome kitiems pademonstruoti, kad net ir nemokant gestų kalbos paprasčiausiais kūno judesiais galime perteikti norimą informaciją“, – pasakojo spektaklio „The Noise of the Silence“ režisierius.
Tai įrodė kvietimas žiūrovams tapti negirdinčiais ir tokiomis aplinkybėmis atvaizduoti atsitiktinai gauto žodžio reikšmę kūno kalba. Kiekvienas bandė perteikti žodį ir sustoti tokiu eiliškumu, kad susidėliotų sklandus sakinys. Stebino tai, kad nebuvo nė vieno sakinio, kuris, nusiėmus ausines ir perskaičius žodžius, būtų nuskambėjęs „netvarkingai“.
Kvietimu su mumis pažaisti, užsidėjus garsą izoliuojančias ausines, norėjome kitiems pademonstruoti, kad net ir nemokant gestų kalbos kūno judesiais galime perteikti norimą informaciją.
Neprasprūdo ir spektaklio detalės
Kiekviena detalė, kurią matė spektaklio stebėtojai, ar aktorių paliesti daiktai pasirodymo metu buvo panaudoti apgalvotai. Pavyzdžiui, žalia pievelė tapo žaidimų aikštelės metafora, į kurią buvo kviečiami pažaisti ir žiūrovai.
Skambėjusi daina „You Are the Reason“ (liet. „Tu esi priežastis“) atspindėjo žmonių bendrystę ir tai, jog mes esame vienas kitam priežastis judėti į priekį. Gaisro scena atskleidė skaudžią realybę, kad žmonėms, kurie žodžiais negali kalbėti, nėra pritaikytos sąlygos tinkamai paprašyti pagalbos.
Ateities perspektyvos
Kūrybinė komanda tikisi, kad tokių spektaklių daugės. Tačiau kartu ir baiminasi neorganiško daugėjimo, kai tai taps populiaru ir nenuoširdu. O šiuo pasirodymu siekta akcentuoti nuoširdumą, sukelti tam tikrus jausmus ir paskatinti diskusijai, o ne pateikti pompastikos ir dirbtinumo.
Šiuo metu festivalio auditorija yra koncentruota į asmenis iki 29-erių, bet tikimasi, kad ateityje žiūrovų amžiaus spektras plėsis.
Aktorės Rūta ir Saulė sako, kad vaidindamos čia jaučiasi nuostabiai, ir nori, jog šis procesas tęstųsi dar ilgai. VDU studentė Saulė teigia turėjusi panašios patirties jau anksčiau, o į šį projektą prisijungė dėl to, kad socialinės temos jai yra įdomios.
Taip pat dalinasi tuo, kad repeticijų metu, per užsiėmimus jie nekalbėdami suprasdavo vienas kitą: „Buvo įspūdinga matyti, kaip mes greitai vieni iš kitų mokomės. <...> Labai geras jausmas būti šio projekto dalimi.“
Buvo įspūdinga matyti, kaip mes greitai vieni iš kitų mokomės.
Saulė tiki, kad tokios socialinės temos perteikimas pasitelkiant teatrą gali pakeisti visuomenės požiūrį: „Manome, kad menas yra paveikesnis už kitus metodus, nors, žinoma, nuo paties žmogaus daug kas priklauso.“
Žiūrovų reakcijos
Iškart po spektaklio žiūrovai buvo raginami pasidalinti savo įspūdžiais.
„Aš tik norėčiau pasakyti, kad nors mes vienas kito dažnai ir nesuprantame, bet vienas faktas yra labai paprastas – girdintieji ir kurtieji kartu kuria unikalius projektus. Žiūrėdama šį pasirodymą, jaučiausi sužavėta, nes jūs perteikėte svarbias temas, problemas, ypač išskirtinai ir aiškiai.
Taip, žmonės gali nesuprasti, ką jūs kalbate tarpusavyje, bet jie tikrai supras, ką jie matė ir jautė. Visas šitas reginys, jeigu galima taip pasakyti, buvo žiauriai įdomus“, – savo pastebėjimus išsakė viena žiūrovė.
Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas Kęstutis Vaišnora džiaugėsi spektaklio premjera ir liko maloniai nustebintas, kad viskas vyko neįprastu būdu.
„Iš pradžių nesupratau, ar scenoje jau prasidėjęs veiksmas, ar dar ne, tačiau tokia įžanga iškart sudomino. Paliko įspūdį ir tolimesni epizodai, kurie atskleidė, su kokiomis problemomis susiduria negirdintys asmenys. Be to, šis spektaklis puikiai parodė, kad nereikia nei gestų, nei žodinės kalbos norint vieniems su kitais susikalbėti. Manau, kad šiandien čia visi pasijautė lygūs“, – sakė K.Vaišnora.
Kūrybinė komanda:
Režisierius ir scenografas: Rokas Lažaunykas.
Režisieriaus asistentė: Greta Dirnauskaitė.
Medijų menininkas: Titas Jurjonas.
Vaidina: Greta Dirmauskaitė, Rūta Mingailaitė, Karolina Jablonskytė, Saulė Zokaitytė, Titas Jurjonas.
