DebunkEU.org tyrimo duomenimis, didžiausia dezinformacijos banga kilo birželio 3 d., po Baltarusijos Nepaprastųjų situacijų ministerijos pareiškimo apie išduotą licenciją pramoninei Astravo AE 1-ojo bloko eksploatacijai. Tyrimo duomenimis, šia tema išplatinti 48 straipsniai pasiekę 13 milijonų potencialią kontaktų auditoriją.
Pasak DebunkEU.org vyriausiojo analitiko Algirdo Kazlausko, tuo pasinaudojo pro-kremliški portalai. „Pavyzdžiui, Ria.ru publikacijoje cituotas Aliaksandras Lukašenka, sakantis, kad jo šalis kritikuojama už atominės jėgainės statybą, tačiau štai Vakarai ir Lietuva neva bando atgaivinti uždarytą, sovietinių laikų Ignalinos AE“. Spaudos konferencijoje Lukašenka taip pat pabrėžė, kad „atominė energija yra ateitis <...> ir mes, ačiū Dievui, su šia problema jau susitvarkėme“.
Kitose publikacijose prisimintos oficialios Europos Sąjungos 2018 m. pateiktos rekomendacijos dėl Astravo AE saugumo užtikrinimo. „Bendrija apkaltinta šališkumu, esą Europos Komisija palaiko oficialią, nepagrįstai priešišką Lietuvos poziciją dėl politinių priežasčių“, – sako A.Kazlauskas.
Rytojaus dieną šią situaciją pakomentavo Europos Energetikos komisarė Kadri Simson. Politikė apgailestavo, kad į ataskaitoje išsakytas rekomendacijas taip ir nebuvo atsižvelgta, bei pabrėžė, kad „situacija Astrave kelia didelį susirūpinimą ES“.
Savo ruožtu Baltarusijos Energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj konstruktyvaus dialogo apie atominio saugumo sustiprinimą, Europos politikai savo garsiais pasisakymais neva stengiasi nuvertinti esamą Baltarusijos pažangą įgyvendinant ES rekomendacijas. „Tokia retorika aiškiai įrodo dvigubų standartų taikymą ir prieštarauja tarptautinio bendradarbiavimo principams. Branduolinių jėgainių saugumo testai neturėtų būti naudojami politinėms manipuliacijoms, nes tai prieštarauja jų pagrindiniam tikslui – padidinti atominių elektrinių visoje Europoje saugumą“, – teigiama ministerijos pranešime.
Kremliaus žiniasklaida puikiai pasinaudojo ir pašaliniais įvykiais dezinformacijai skleisti. Birželio viduryje paskelbta apie atšauktą 100 mln. eurų paskolą Siemens dujų turbinai pirkti, dėl kurios Baltarusija buvo susitarusi su Vokietijos banku KfW IPEX-Bank. To priežastimi tapo Švedijos eksporto kreditų agentūros EKN sprendimas nutraukti susitarimą po priverstinio iš Atėnų į Vilnių skridusio Ryanair lėktuvo nutupdymo Minske.
„Keli didžiausi pro-kremliški naujienų portalai citavo Pavelą Latuško ir Nikolajų Prokofievą, Baltarusijos opozicijos narius, kurie teigė, kad rasti naują šaltinį paskolai gauti būtų sudėtinga. Pasak jų, Baltarusijai žūtbūt reikia vokiškų turbinų, kad galėtų modernizuoti elektros tinklų – kitaip užtikrinti AE saugumo bus neįmanoma“, – sako DebunkEU.org analitikas. Pasak eksperto, Kremliui palanki žiniasklaida pasinaudojo šia situacija ir demonstratyviai pabrėžė, jog ne Baltarusija atsisako bendradarbiauti dėl Astravo AE saugumo užtikrinimo, o pati Europa.
Birželį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda taip pat sulaukė pro-kremliškos medijos dėmesio – portalas baltnews.lt paskelbė, kad „prieš tapdamas šios Baltijos šalies prezidentu, Nausėda ilgą laiką dirbo Švedijos bankui SEB. Taigi, nenuostabu, kad savo raginimais atsijungti nuo BRELL energijos tinklo, jis stumia Švedijos energetikos kompanijoms palankią iniciatyvą. Jų tikslas yra pašalinti visus konkurentus iš energijos rinkos, jei ne visose Baltijos šalyse, tai bent Lietuvoje, ir sukurti skandinavų energetinę monopoliją“.
„Šis straipsnis yra vienas iš pavyzdžių, kaip Kremliaus remiama žiniasklaida naudoja viešai puikiai žinomus faktus (G.Nausėdos karjerą SEB banke) siekiant skleisti dezinformaciją ir diskredituoti Lietuvos energetinės nepriklausomybės siekį, atsijungiant nuo seno sovietinio BRELL žiedo“, – sako A.Kazlauskas.
Birželio 1–30 dienomis, DebunkEU.org aptiko 156 melagingus ar klaidinančius straipsnius apie Lietuvos ir ES poziciją Astravo AE atžvilgiu (30.59 proc. iš visų 510 išnagrinėtų straipsnių šia tema). Tyrimo duomenimis, birželį daugiausiai straipsnių apie Lietuvos poziciją Astravo AE atžvilgiu paskelbė sputniknews.ru, baltnews.lt ir sputniknews.lt, didžiausią auditoriją pasiekė lenta.ru, rambler.ru ir ria.ru portalai. Didžioji dauguma straipsnių (81 proc.) buvo paskelbti rusų, likęs penktadalis (19 proc.) – lietuvių kalba.
