Nusikaltimas nepadarytas
„Prokurorės nutarime konstatuota, kad šiame ikiteisminiame tyrime specialiaisiais liudytojais apklaustų asmenų, kurių sodyboje kelias paras buvo apsistoję 5 Afganistano piliečiai, veiksmai negali būti vertinami kaip aktyvūs slėpimo veiksmai, padaryti veikiant tiesiogine tyčia“, – rašoma prokuratūros pranešime.
Atliekant tyrimą, jame apklausti ir patys afganistaniečiai, jų advokatė, surinkti kiti svarbūs duomenys.
Sprendimą nutraukti tyrimą jam vadovavusi Utenos apylinkės prokurorė Renata Blaškauskienė priėmė gruodžio 23 dieną.
„Tyrimo metu buvo nustatyta, kad neteisėtai iš Baltarusijos į Lietuvą patekę penki Afganistano piliečiai į sodybą Ignalinos rajone rugsėjo 5 dieną atėjo prašyti maisto ir nakvynės. Sodybos šeimininkai leido jiems apsistoti, davė maisto, suteikė galimybę susisiekti telefonu bei kitomis ryšio priemonėmis su Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) atstovu ir lietuve advokate, kuri kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT), prašydama taikyti užsieniečių atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones“, – teigia prokuratūra.
Prokurorė konstatavo, kad aktyvių slėpimo veiksmų specialieji liudytojai neatliko, jokio atlygio už suteiktą užsieniečiams prieglobstį negavo. Nustatyta, kad priglaudusi sodyboje migrantus specialioji liudytoja L.Meškauskaitė aktyviai bendravo telefonu su JTO atstovu ir advokate, pastarosios ne kartą teiravosi dėl savo veiksmų teisinio įvertinimo ir buvo patikinta, kad jos veiksmuose nėra jokio nusikaltimo sudėties.
„Esant aptartiems duomenims, taip pat įvertinus ir tai, kad yra pripažinta, kad penkių afganistaniečių patekimas į Lietuvą buvo pripažintas įvykęs veikiant būtinojo reikalingumo sąlygomis, nėra pagrindo teigti, kad buvo padarytas nusikaltimas“, – cituojamas prokurorės nutarimas.
EŽTT sprendimas
Penkių afganistaniečių istorija į viešumą iškilo rugsėjo 8 dieną, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė sprendimą laikinai uždrausti Lietuvai grąžinti juos į Baltarusiją, jei jau šie žmonės yra šalies viduje.
Rugsėjo 9 dieną afganistaniečiai su jiems atstovaujančia advokate Asta Astrauskiene atėjo į keli šimtai metrų nuo sienos stovintį pasieniečių atraminį punktą ir pateikė EŽTT sprendimą, tačiau vis tiek buvo grąžinti į Baltarusiją.
Pasieniečiai tuomet teigė, kad migrantai visai neseniai į Lietuvą pateko neteisėtai kirtę Lietuvos ir Baltarusijos sieną, o duomenų, kad jie būtų buvę Lietuvoje kelias dienas prieš tai – nėra.
-
Penki afganistaniečiai pagaliau liko Lietuvoje – jie išvežti į Puškų užkardą
-
Lietuvoje likę 5 afganistaniečiai prieglobsčio pasiprašė, bus pradėtos procedūros
-
Afganistaniečius galbūt priglaudę gyventojai apklausiami kaip specialieji liudytojai
-
EŽTT apsaugą gavę migrantai po penkių šaltų parų miške naktį praleis užkardoje
Po kelių dienų dar kartą Lietuvoje atsidūrusiems afganistaniečiams galiausiai buvo leista pasiprašyti prieglobsčio. Tąkart pirmieji Lietuvoje juos aptiko žurnalistai, o ne pasieniečiai.
Patys afganistaniečiai 15min žurnalistams įvykių eigą aiškino taip: rugsėjo 5 dieną jie patekę į Lietuvą ir šalyje buvę iki rugsėjo 9-osios. Migrantai teigė pasiprašę pagalbos sodyboje, kurioje gyvenanti moteris, vardu Laura, sutiko jiems padėti. Tai ji esą ir pagelbėjo susirandant advokatą.
Pagalba sodyboje
Tokią pačią istoriją Seime pasakojo ir afganistaniečiams atstovaujanti advokatė Asta Astrauskienė, kuri teigė, kad migrantai vienoje Rimšės miestelio sodyboje sulaukė pagalbos – maisto ir vandens.
Šioje sodyboje gyvenanti Laura Meškauskaitė portalui delfi.lt vėliau teigė, kad rugsėjo 5-osios popietę ji pamatė kelis išsekusius ir sužalotus žmones, kurie paprašė pagalbos – vandens ir pasikrauti telefonus.
Jos teigimu, migrantai jai nurodė, kad jau buvo kreipęsi į Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūrą (UNHCR), bet nebegalėjo su agentūra susisiekti ir pateikti papildomos informacijos.
Įvertinusi jų būklę L.Meškauskaitė tikino priėmusi sprendimą suteikti afganistaniečiams humanitarinę pagalbą.
Advokatės A.Astrauskienės teigimu, būtent šioje sodyboje ji rugsėjo 9 dieną ir susitiko su migrantais, o vėliau kartu patraukė prie pasieniečių atraminio posto.
Tuo metu VSAT tikino neturėję jokių duomenų, kad afganistaniečiai būtų buvę Lietuvoję iki tos dienos, kai atėjo prie atraminio punkto.
Paaiškėjus šioms aplinkybėms prokuratūra praėjo ikiteisminį tyrimą, o trims vienos sodybos gyventojams jame buvo suteiktas specialiojo liudytojo statusas.
Specialiojo liudytojo statusas asmeniui yra suteikiamas tuomet, kai byloje yra duomenų apie jo galbūt padarytą nusikalstamą veiką, tačiau jų nėra pakankamai tam, kad tam asmeniui būtų pareikšti įtarimai.
Ikiteisminis tyrimas dėl galimo migrantų slėpimo pradėtas rugsėjo viduryje, jį atliko VSAT pareigūnai.
Rugsėjo 27 dieną VSAT Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto Lietuvos sienos kirtimo, konstatavus, kad penki afganistaniečiai „tai padarė turėdami tikslą pasinaudoti prieglobsčio teise ir jų veika vertintina kaip padaryta esant būtinojo reikalingumo sąlygomis“.
