Jis jau yra pripažintas įtariamuoju dėl vaiko pagrobimo bei neteisėto valstybės sienos perėjimo.
„Prokurorė kreipėsi į teismą dėl kardomosios priemonės suėmimo skyrimo asmeniui, sprendimas bus priimamas asmeniui nedalyvaujant akivaizdžiai, už akių. Kol kas teismo sprendimas negautas“, – BNS ketvirtadienį sakė prokuratūros atstovė Viktorija Jonuitė.
Prokurorė dėl kardomosios priemonės kreipėsi į Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.
Pasak V.Jonuitės, šios kardomosios priemonės prašoma įvertinus tai, kad asmuo yra įtariamas vaiko pagrobimu bei neteisėtu valstybės sienos perėjimu, slapstosi nuo teisėsaugos pareigūnų.
Žiūriu optimistiškai ir tikrai, mes, kitos institucijos darome viską ką galime, rankų nenuleidžiame.
Anot Lietuvos policijos generalinio komisaro Renato Požėlos, norėtųsi, kad Rusijos atsakingos institucijos šioje situacijoje būtų labiau linkusios bendradarbiauti.
„Viską darome, kas nuo mūsų priklauso. Ar bendradarbiauja – norėtume didesnio bendradarbiavimo, ir šitoj vietoj daugiau nelabai ką pasakysiu“, – BNS ketvirtadienį sakė R.Požėla.
„Aš iš prigimties esu optimistas, todėl žiūriu optimistiškai ir tikrai, mes, kitos institucijos darome viską ką galime, rankų nenuleidžiame, o koks bus rezultatas – pamatysime“, – teigė jis.
Visi reikiami dokumentai dėl vaiko gražinimo į Lietuvą jau pateikti Rusijos institucijoms, BNS teigė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.
„Vaiko teisių gynėjai jau yra pateikę Rusijos institucijoms visus reikiamus dokumentus dėl vaiko gražinimo į Lietuvą. Šiandien kalbėjome su Rusijos už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingais darbuotojais telefonu. Jie patvirtino, kad visus dokumentus gavo ir žadėjo juos peržiūrėti iki kitos savaitės“, – teigiama jos atsiųstame komentare.
Vaiko pagrobimu bei neteisėtai jį į Rusiją valtimi išplukdžiusiam vyrui taip pat paskelbta paieška. Sulaikius įtariamąjį, prokuratūra dar kartą kreiptųsi į teismą dėl suėmimo termino nustatymo.
Ikiteisminis tyrimas dėl vaiko pagrobimo pradėtas po to, kai sekmadienį Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai gavo moters pranešimą apie tai, kad 37 metų vyras paėmė jų mažametę dukrą ir jos sutartu laiku negrąžino.
Kaip skelbia prokuratūra, Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku, yra nustatęs, kad vyras turi teisę praleisti su mažamete tris valandas per dieną savaitgaliais.
Atliekant paiešką gauta duomenų, jog tą pačią dieną vyras su dukra valtimi perplaukė Šilutės rajone tekančią Skirvytės upę ir taip kirto Lietuvos ir Rusijos valstybinę sieną.
Turimais duomenimis, vyras ir devynių mėnesių mergaitė šiuo metu yra Rusijos teritorijoje.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių pasienio rinktinė pradėjo tyrimą ir dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo. Abu nusikalstamos veikos epizodai bus sujungti į vieną ikiteisminį tyrimą. Tyrimas, kurį atlieka Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai, tęsiamas. Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė.
Baudžiamajame kodekse numatyta, kad, jei tėvas, motina ar artimasis giminaitis, pagrobęs savo ar savo artimųjų vaiką iš vaikų įstaigos arba asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno, griežčiausiai gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tas, kas perėjo Lietuvos valstybės sieną, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Rusija atsisako išduoti vaiką ir vyrą, nurodydama, kad šis be Lietuvos pilietybės turi ir Rusijos pilietybę.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino šalies institucijas daryti viską, kad iš mamos pagrobtas vaikas būtų grąžintas į Lietuvą.
