Garsiųjų prie Seimo vykusių riaušių organizatoriumi teisėsauga identifikavo vieną asmenį konkretų asmenį, tačiau jo pavardė kol kas viešai neminima. Žurnalistams per spaudos konferenciją kilo klausimas, ar tai šiuo metu dėl kitų nusikaltimų laisvės atėmimo bausmę atliekantis Antanas Kandrotas–Celofanas, tačiau šios versijos teisėsaugininkai nei patvirtino, nei paneigė.
Anksčiau kaunietis verslininkas, pravarde Celofanas, kaip vienas įtariamųjų riaušių byloje minėtas, bet konkretų jo vaidmenį ir atsakomybę bet kuriuo atveju įvertins teismas.
„Konkrečiai riaušių organizavimu, kaip tai yra numatyta Baudžiamojo Kodekso 283 str. 2-oje dalyje, yra kaltinamas vienas asmuo. Šiam asmeniui taip pat yra įteikti kaltinimai dėl viešų raginimų smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą. Daugelio kitų veiksmai kvalifikuoti ne tik dėl dalyvavimo riaušėse, bet ir jų provokavimo,“ – teigė Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius.
Galbūt tai visuomenei plačiai žinomas asmuo, kaip tik šiuo metu atliekantis bausmę įkalinimo įstaigoje? Nedviprasmiškai paklaustas apie Celofaną, vyriausiasis sostinės prokuroras atsakė diplomatiškai: „Konkrečių asmenų nei vardais, nei pavardėm, nei kitokiais individualiais požymiais šioje spaudos konferencijoje aš nesinaudosiu teise atskleisti.“
Savo ruožtu BNS primena, kad anksčiau prokuratūra yra skelbusi, kad tokie kaltinimai – dėl riaušių organizavimo, yra pareikšti mokytojai 62-ejų Astrai Genovaitei Astrauskaitei.
2021 metų spalį prokuratūra skelbė, kad pedagogės ir buvusios kandidatės A.G.Astrauskaitės per mitingą išsakytų raginimų pažeisti valstybės suverenitetą pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Dar 2021 metų spalį prokuratūra skelbė, kad dėl pedagogės A.G.Astrauskaitės per mitingą išsakytų raginimų pažeisti valstybės suverenitetą pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Anot tada skelbto prokuratūros pranešimo, protesto mitingo organizatorė prie Vyriausybės pastato, įtariama, viešai ragino organizuoti karinį perversmą ir smurtu nuversti teisėtai išrinktą valdžią.
Baudžiamajame kodekse numatyta, kad tas, kas viešai ragino smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, nuversti teisėtą valdžią, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiems tikslams kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus šiame skyriuje numatytus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.
87 įtariamieji
2022 m. spalio pradžioje skelbta, jog įtarimai tyrime pareikšti 87 įtariamiesiems, civiliniai ieškiniai bendrai siekia per 92 tūkst. eurų.
Siekiant užtikrinti civilinius ieškinius, ikiteisminio tyrimo metu įtariamųjų 173,9 tūkst. eurų vertės turtui buvo taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
Taip pat tyrimo metu 22 asmenys patraukti administracinėn atsakomybėn.
Iš viso tyrimai apėmė 23 nusikalstamos veikos epizodus.
Pasak policijos, atlikti ir tyrimai dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ar sprogmenimis be leidimo ir jų nešiojimosi, narkotinių medžiagų turėjimo, dokumentų klastojimo ar panaudojimo, svetimo dokumento įgijimo ar panaudojimo be pagrindo.
Prie ikiteisminio tyrimo prijungtas ir tyrimas dėl viešų raginimų smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą, jame įtarimai pateikti vienam asmeniui.
Ypatinga byla
Vilniaus VPK viršininko pavaduotojas Marekas Gulbinovičius paaiškino, kodėl tyrimas ypatingas.
Pirminiame etape buvo sulaikyti 26 asmenys, jiems sekė įtarimų pareiškimas. Tąkart niekas negalėjo pagalvoti, kad byla truks metus ir penkis mėnesius.
„Iš pradžių 26 asmenys buvo sulaikyti, tuo metu net niekas negalėjo pagalvoti, kad tyrimas bus sudėtingas, 101 asmenį per tyrimą teko sulaikyti“, – sakė M.Gulbinovičius.
Baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai.
Baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Byloje apklausti 314 liudytojų. 40 iš jų – Seimo nariai. Pareigūnai peržiūrėjo ir įvertino apie 2,5 terabaito duomenų – tyrimui pateiktus bei internetinės spaudos straipsniuose, socialiniuose tinkluose ir kituose viešuosiuose šaltiniuose patalpintus vaizdo įrašus ir nuotraukas.
M.Gulbinovičius pridūrė, kad įtariamieji yra iš įvairių Lietuvos kampelių, taškų, miestų. Sulaikymai vyko visoje Lietuvos teritorijoje. Nėra nei vienos apskrities, kuri nebūtų paminėta šiame ikiteisminiame tyrime: „Akcentas, kodėl šitas tyrimas buvo be galo sunkus ir ypatingas – įtariamieji yra iš įvairių Lietuvos kampelių, iš įvairių Lietuvos taškų, iš įvairiausių miestų. Greičiausiai, nėra nė vienos apskrities, kuri nėra paminėta šitame ikiteisminiame tyrime. Nustatant įtariamuosius, ilgai užtrukome, važinėdami po visą Lietuvą.“
Po sulaikymų buvo rasti tam tikri nelegalūs daiktai (šaudmenys, ginklai, narkotikai). Todėl kai kurių asmenų veikla buvo ir perkvalifikuota.
Tyrimo metu iš viso įtarimai buvo pareikšti 101 asmeniui. 14 įtariamųjų ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti nustačius, kad nusikalstama veika buvo nepadaryta arba nesurinkus pakankamai įrodymų galutiniams įtarimams pagrįsti.
Pasidalinta, jog buvo ir tokių asmenų, kurių identifikuoti nepavyko. Su šiais asmenimis ikiteisminis tyrimas vis dar yra tęsiamas – tam skirta atskira byla.
Prokuroras Justas Laucius šią bylą palygino su 2009 metų riaušių prie Seimo byla, tačiau paminėjo, jog šioji – triskart didesnė.
Žala nukentėjusiesiems
Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais. Daugiausiai (23) nukentėjusiaisiais pripažinti Policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24 500 eurų sumai.
Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo iš viso 92 600 eurų sumai šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei Viešojo saugumo tarnyba.
Tyrimą atliko Vilniaus apskrities policijos kriminalistai, vadovaujant Vilniaus apygardos prokuratūrai.
Ikiteisminis tyrimas užtruko virš metų
Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo užpernai rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.
Grupė asmenų „organizavo ir išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip pažeisti viešąją tvarką.“
Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio kiemo. Prieš protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, šie savo ruožtu mėtė į pareigūnus akmenis.
Policija pažymi, kad organizuoto mitingo metu ir po jo grupė asmenų „organizavo ir išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip pažeisti viešąją tvarką“, o riaušių metu asmenys smurtavo, niokojo turtą, šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, panaudojo sprogmenis bei pasipriešino policijos bei Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams.
