2011 10 24

Prokuratūra tęs tyrimą dėl Šventosios uosto statytojų atsakomybės

Generalinė prokuratūra panaikino Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti grupės Seimo narių prašymą ginti viešąjį interesą.
Šventosios uostas priėmė pirmosios regatos dalyvius.
Šventosios uostas veikė vos kelias dienas. / „Penki vėjai“ nuotr.

Generalinė prokuratūra įpareigojo uostamiesčio prokurorus atlikti papildomą tyrimą ir patikrinti Seimo narių skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su žalos, atsiradusios dėl Šventosios valstybinio jūrų uosto įplaukos kanalo užteršimo smėliu, padarymu.

Generalinė prokuratūra įpareigojo uostamiesčio prokurorus atlikti papildomą tyrimą ir patikrinti Seimo narių skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su žalos, atsiradusios dėl Šventosios valstybinio jūrų uosto įplaukos kanalo užteršimo smėliu, padarymu.

Generalinės prokuratūros teigimu, Klaipėdos apygardos prokuratūra neįvertino Šventosios uosto statytojų ir projektuotojų kaltės bei jų materialinės atsakomybės, neįvertino žalos, atsiradusios dėl apriboto įplaukimo į Šventosios valstybinį jūrų uostą dėl uosto įplaukos kanalo užteršimo smėliu.

Primename, jog dar vasarą grupė Seimo narių kreipėsi į prokuratūrą, reikalaudami įvertinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos veiksmus, užsakant Šventosios valstybinio jūrų uosto statybos darbus.

Pasak įstatymų leidėjų, Klaipėdos uosto direkcija, užsakydama Šventosios uosto statybos darbų projektą, turėjo numatyti ir įvertinti visas aplinkybes, jog iškasus uosto įplaukos kanalą būtina sutvirtinti kanalo krantus, tačiau to nebuvo padaryta. Dėl to kanalas buvo užterštas smėliu, ir dabar šalis turi neveikiantį uostą. Užteršto kanalo valymo darbus iš dalies turės apmokėti Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, t. y. valstybinė įmonė, o tai reiškia, jog valstybė patirs nuostolių.

Pasak vieno iš kreipimosi iniciatorių, Seimo nario Broniaus Paužos, jau tapo įprasta, kad atsakingi pareigūnai, ar valstybinių įmonių darbuotojai, asmeniškai neatsako už savo aplaidumą bei didelius nuostolius padarytus valstybei.

Nustatyta, jog viena iš įvykio priežasčių – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos darbuotojų aplaidumas. Atsakingi už projekto priežiūrą uosto darbuotojai apie statybos darbų nukrypimus nuo projektinės dokumentacijos laiku neinformavo uosto vadovybės, o vadovai nepakankamai kontroliavo savo pavaldinius.

„Norėtųsi tikėti, jog dėl užteršto kanalo ir patirtų nuostolių atsakingi asmenys bus nustatyti ir nubausti, ir bent jau šiuo atveju, gėdinga atsakomybės vengimo praktika nepasikartos“, – sakė B. Pauža.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos