Kaip taikomas beveik dvejus metus galiojantis Civilinio turto konfiskavimo įstatymas, parlamentarai ir institucijų atstovai trečiadienį aptarė Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje.
„Mes turime pradėtus procesus, pradėtus tyrimus, tačiau dar nė vienas procesas nėra pasiekęs teismo kaip galutinės stadijos, kur jau būtų sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas“, – pažymėjo generalinės prokurorės pavaduotojas Saulius Verseckas.
Vyriausioji prokurorė D.Nikitinienė teigė, jog pradėti penki turto tyrimai.
„Procesai jau pradėti, šiuo metu prokuratūra yra pradėjusi penkis turto tyrimus, vadovaujantis Civilinio turto konfiskavimo įstatymu. Dėl vieno šiuo metu dar prokuratūroje yra sprendžiama pagal prokuroro surašytą tarnybinį pranešimą“, – sakė ji.
D.Nikitinienė teigė, jog visi pradėti tyrimai yra vidurinėje stadijoje.
„Visi jie yra tokioje stadijoje, kai yra perduota tyrimo medžiaga su pažymomis Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir laukiama išvadų iš VMI dėl asmens galimybių įsigyti turtą teisėtomis pajamomis.
Toliau procesas numato, jog sulaukus VMI išvados yra sprendžiama dėl pagrindo teikti pranešimą tiriamajam asmeniui apie galimą civilinio turto konfiskavimą“, – pasakojo prokurorė.
Pasak jo, tikimasi, kad vasarą paaiškės tyrimų baigtis.
Tikimasi, kad vasarą turėtų vienoks ar kitoks sprendimas būti.
„Tikimasi, kad vasarą metu turėtų vienoks ar kitoks sprendimas būti. Galutinis sprendimas, aišku, bus įvertinus visą medžiagą, ar yra pagrindas kreiptis į teismą su ieškiniu dėl konkrečiai jau taikomo civilinio turto konfiskavimo, ar turto tyrimai pasibaigs nutraukimu.
Kol kas prognozuoti galutinį rezultatą dar anksti“, – pažymėjo D.Nikitinienė.
Posėdyje dalyvavęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktorius Antoni Mikulskis teigė, kad visi penki prokuratūrą pasiekę tyrimai iškeliavo iš FNTT.
„Turime papildomo patikrinimo stadijoje dar du tyrimus ir artimiausiu metu jie bus išsiųsti į prokuratūrą“, – pridūrė jis.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), pasak tarnybos direktoriaus pirmojo pavaduotojo Jovito Raškevičiaus, svarsto kreiptis į prokurorą dėl turto tyrimų pradėjimo trims asmenims.
„Esame identifikavę tris galimus asmenis, kuriems galėtų būti inicijuotas procesas. Kol kas kalbame su prokurorais ir bandome vieni kitiems atsakyti į visus klausimus. Tikimės, kad artimiausiu metu jau galėsime oficialiai kreiptis į prokuratūrą dėl proceso inicijavimo“, – posėdžio Seime metu teigė J.Raškevičius.
Įstatymą siūlo koreguoti
Tiek FNTT vadovas, tiek vyriausioji prokurorė D.Nikitinienė įvardijo Civilinio turto konfiskavimo įstatymo taikymo problemas.
Įstatymą, pasak jų, reikia taisyti.
Savininkas atsisako įleisti pareigūnus tam, kad būtų atliktas vertinimas. Čia yra problema ir tą problemą būtina spręsti.
„Mes susiduriame su vienu tyrimu Kaune, kur namas baigtas, pastatytas, yra trys baseinai, baseinai šildomi ir taip toliau. Bendra vertė – minimali. Ir susiduriame su tuo, kad savininkas atsisako įleisti pareigūnus tam, kad būtų atliktas vertinimas. Čia yra problema ir tą problemą būtina spręsti“, – kalbėjo A.Mikulskis.
Dabar, pasak jo, turto vertintojai apie namo vertę sprendžia iš aprašymo ir nuotraukų.
„Turto vertintojai sutinka įvertinti namo vertę atitinkamai iš aprašymo, nuotraukų, kiek maždaug galėtų kainuoti namas. Iš tikrųjų vertė – ne vienas šimtas tūkstantis eurų“, – apie konkretų namą Kaune kalbėjo FNTT direktorius.
Kad turto apžiūra reikalinga, teigė ir D.Nikitinienė.
„Susiduriame praktikoje su įstatyme nesančiomis numatytomis galimybėmis ir įgaliojimais tyrėjams ir prokurorams vykdyti tam tikrus veiksmus, kurie yra svarbūs siekiant rezultatyvaus tyrimo, tarkime, turto apžiūra, patekimas į patalpas, kad būtų galima apžiūrėti nekilnojamąjį turtą“, – sakė ji.
Be to, turto tyrimai, anot prokurorės, vyksta kitaip nei įsivaizduota.
„Buvo mąstoma vizija, kad ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla teisme pasibaigė ir iš to ji perauga, jeigu yra tam pagrindas, į turto tyrimą. Buvo, matyt, manoma, kad tos medžiagos, kuri yra ikiteisminiame tyrime, turėtų pakakti. Tačiau beveik visais atvejais, kuriais buvo kreiptasi į prokuratūrą, tyrėjams <...> būtina atlikti papildomą informacijos patikrinimą, tarkime, peržiūrėti nuosavybės teisės statusus registruose ir panašiai“, – pasakojo D.Nikitinienė.
O Civilinio turto konfiskavimo įstatyme, pasak jos, nėra numatyta galimybė rinkti informacijos prieš kreipiantis į prokurorą dėl turto tyrimo pradėjimo. Ir tai esą yra problema.
Pats įstatymas reikalauja, kad jau pradedant turto tyrimą būtų nemažai informacijos.
„Visi įgaliojimai tiek tyrėjo, tiek prokuroro yra numatyti įstatyme vykdant turto tyrimą, tačiau pats įstatymas reikalauja, kad jau pradedant turto tyrimą būtų nemažai informacijos, tarkime, konkretūs duomenys apie tai, kad yra galimai neteisėtai įgyto turto ir išlaidų skirtumas, viršijantis 100 tūkst. eurų. Tie duomenys jau turi būti institucijai kreipiantis į prokurorą, kad būtų pradėtas turto tyrimas“, – pabrėžė D.Nikitinienė.
STT vadovo pirmasis pavaduotojas J.Raškevičius pažymėjo, jog praktikoje įrodinėjimo našta apie asmens turtą vis tiek tenka teisėsaugai, nors planuota, kad įstatymas veiks kitaip.
„Kalbant apie įstatymo leidėjo sumanymą dėl Civilinio turto konfiskavimo įstatymo, pati pirminė mintis buvo, kad žmogus, turintis turtą, turėtų įrodyti jo kilmę. Dabar išeina taip, kad kažkuria prasme įrodinėjimo našta persikelia kaip ir klasikiniuose būduose teisėsaugos institucijai ar prokuratūrai“, – dėstė jis.
Prokurorai ruošiasi
D.Nikitinienė su tokiu požiūriu sutikti nenorėjo. Pasak jos, įrodymų rinkimas rodo, kad prokurorai ruošiasi byloms.
„Dėl įrodinėjimo standartų, sakyčiau, kad gal kol kas anksti konstatuoti, kad jau dabar yra ne tokie, kokie įstatyme. Aš galvoju, kai bylos nueis į teismą, tada tai ir pasimatys.
Prokurorai savo ruožtu nori nueiti į teismą pasiruošę visą informaciją, neatmetant prezumpcijų numatytų įstatyme, bet pasiruošę. Juk tiriamieji ir asmenys, kurių turtą bus siekiama konfiskuoti, gi pasinaudos visomis gynybos priemonėmis ir neš įrodymus“, – kalbėjo prokurorė.
Seimo Antikorupcijos komisija, atsižvelgdama į institucijų siūlymus, sutarė svarstyti, kaip reikėtų keisti Civilinio turto konfiskavimo įstatymą.
Pagal Civilinio turto konfiskavimo įstatymą, asmens turtą galima konfiskuoti, jei asmuo priklauso nusikalstamoms grupuotėms, įtariamas, kaltinamas ar nuteistas už sunkius ir kai kuriuos apysunkius nusikaltimus, pavyzdžiui, prekybą žmonėmis, plėšimą, turto prievartavimą, su kontrabanda, narkotikais susijusius, korupcinius nusikaltimus.
Taip pat konfiskuoti turtą leidžiama, jeigu jo vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 100 tūkst. eurų.
Prieš pradedant konfiskavimą, atliekamas turto tyrimas.
Sprendimą dėl to priima prokuroras, nustatęs, kad yra pagrindas įtarti, jog turtas yra gautas nusikalstamu būdu ar 100 tūkst. eurų viršija asmens teisėtas pajamas.
Turto civilinio konfiskavimo procesas susideda iš dviejų etapų. Pirmiausia asmuo įpareigojamas deklaruoti ir pagrįsti turimą turtą bei pajamas. Jeigu asmuo to nepadaro, kreipiamasi į teismą dėl turto, neproporcingo asmens pajamoms, konfiskavimo.
