Nutraukę tyrimą prokurorai suformavo precedentą, todėl, pavyzdžiui, savo nuomonę apie įvykius Ukrainoje Rusijos ambasada galėtų štampuoti ant sostinės autobusų šonų ir lauko reklamos stendų.
Prokurorai rėmėsi Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (ŽEIT) išvada, kad Azerbaidžano ambasados apmokėta ir viešai išplatinta informacija tėra nuomonė ir kampaniją užsakiusios organizacijos vadovo paaiškinimu, kad nieko nenorėta įžeisti.
Prokurorai rėmėsi Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (ŽEIT) išvada, kad Azerbaidžano ambasados apmokėta ir viešai išplatinta informacija tėra nuomonė.
Lietuvos armėnus papiktinę plakatai sostinėje buvo iškabinėti vasario mėnesį, vienuose plakatuose buvo nurodoma, kad 1992 metų vasario 26 dieną armėnai Kalnų Karabache, Chodžaly mieste nužudė 613 azerbaidžaniečių, iš kurių 83 naujagimiai bei 8 šeimos, taip pat, kad tą dieną armėnai paėmę įkaitais 1275 azerbaidžaniečių.
Kituose plakatuose įrašytas šūkis „Stop Armėnijos agresijai“. Tokie pat plakatai buvo iškabinti ir ant troleibusų.
Reklamą apmokėjo Azerbaidžano ambasada
1992 metų vasario 25-26 dienų įvykiai Kalnų Karabacho karo metu vertinami nevienareikšmiškai.
Oficiali Azerbaidžano pozicija – dėl kelių šimtų civilių aukų Chodžaly mieste, kuriame buvo dislokuota Azerbaidžano raketų paleidimo bazė, kaltos junginės armėnų ir Nepriklausomų valstybių sandraugos pajėgos. Armėnija teigia, kad žudynės – karinių operacijų pasekmė, o kaltininkai yra Azerbaidžano pajėgos, užkirtusios kelią civilių evakuacijai.
Mieste vasario 18-ąją buvo iškabinta 40 tokių plakatų, prokuratūros turimais duomenimis, reklama buvo apmokėta Azerbaidžano ambasados lėšomis, o ją užsakė Azerbaidžano jaunimo organizacija Lietuvoje.
Vos plakatai pasirodė, reklamos paslaugas teikianti įmonė „JCDecaux Lietuva“ sulaukė pasipiktinusių žmonių skambučių, todėl reklamą nukabino jau po valandos.
Vos plakatai pasirodė, reklamos paslaugas teikianti įmonė „JCDecaux Lietuva“ sulaukė pasipiktinusių žmonių skambučių, todėl reklamą nukabino jau po valandos. Nuo troleibusų ji dingo tik po kurio laiko.
Bendrovė kreipėsi į Lietuvos reklamos biurą, kuris pripažino, jog reklama kursto nesantaiką, kad pozicija dėl įvykių Kalnų Karabache turėtų būti formuojama ne reklamos užsakovų, o Užsienio reikalų ministerijos.
Skleidė pažiūras ir nuomonę
Ikiteisminį tyrimą prokurorai vykdė keturis mėnesius. Jis nutrauktas atsižvelgiant į ŽEIT pateiktą išvadą. Išanalizavusi reklamoje pateikiamas frazes ŽEIT nusprendė, kad jomis nėra tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ir kurstoma diskriminuoti kokią nors žmonių grupę.
„Paminėto plakato komunikacinis tikslas yra informuoti, paskleisti pažiūras, nuomonę“, – nusprendė tarnyba.
ŽEIT pabrėžė nesiaiškinusi, ar plakatuose paskleista tiesa, ar ne. Tarnyba rašte pacitavo Konstituciją, užtikrinančią nuomonės laisvę, bet kartu pabrėžė, kad negalima skleisti šmeižto, skatinti tautinę, rasinę neapykantą.
Paminėto plakato komunikacinis tikslas yra informuoti, paskleisti pažiūras, nuomonę.
Prokurorai taip pat rėmėsi reklamą užsakiusios Azerbaidžano jaunimo organizacijos Lietuvoje pirmininko Samiro Musayevo paaiškinimais ir nusprendė, kad reklamos tikslas buvo ne pasityčioti ar paniekinti, kurstyti nesantaiką, o informuoti apie istoriškai vykusius, neigiamą reakciją sukėlusius įvykius.
„Be pareiškėjų subjektyvaus požiūrio nėra kitų duomenų, kurie nurodytų tam tikros žmonių grupės niekinimo, įžeidinėjimo ir neapykantods kurstymo požymius“, – teigiama prokurorų sprendime.
D.Kuodytė: nesugebame atskirti informacinio karo nuo nuomonės
Tarpparlamentinių ryšių su Armėnija grupei priklausanti Liberalų sąjūdžio parlamentarė Dalia Kuodytė 15min.lt teigė, kad po tokio prokurorų sprendimo atsivėrė keliai reklamos stenduose skelbti bet ką.
„Aš tai vertinu kaip didelį nesusipratimą ir kaip mūsų nesugebėjimą atskirti informacinių karų nuo informacijos ir nuomonės“, – piktinosi parlamentarė.
Politikės teigimu, Lietuvoje prieš Armėniją jau kuris laikas vykdomas informacinis karas. „Tai yra vienas scenarijus. Tai, kad buvo pasirodę užrašai – to pačio scenarijaus detalė. Man labai gaila, kad mūsų prokuratūra tą vertina atsainiai, nes lygiai tas pats vyksta prieš Lietuvą. Tai yra didelis mūsų trūkumas“, – sakė ji.
Man labai gaila, kad mūsų prokuratūra tą vertina atsainiai, nes lygiai tas pats vyksta prieš Lietuvą. Tai yra didelis mūsų trūkumas.
D.Kuodytės nuomone, jeigu institucijos, kurios turėtų įvertinti tokius atvejus, elgtųsi adekvačiai – žinotų kontekstą, mokėtų pavadinti daiktus tikraisiais vardais, jų nepasitaikytų.
„Koks nors Vilniaus valdininkas gali apsižioplinti, tačiau viskas turi būti sudėliota labai aiškiai, kad tiek prieš mus, tiek prieš kitas valstybes Lietuvoje propagandiniai karai neturėtų būti įmanomi“, – pabrėžė pašnekovė.
Seimo konservatorius Egidijus Vareikis 15min.lt teigė, kad už reklamą, kuri kabinama mieste, yra atsakinga sostinės savivaldybė.
„Paprastai sutariama, kad politinių reklamų miestuose negali būti – tokia bendra tvarka. Dažniausiai miestų savivaldybės susipranta ir nebūna tokių dalykų“, – sakė konservatorius.
